2006 08 11
Kelios mintys archyvo lankytojams 

Vartoju žodį „archyvas“ labai sąlyginai, nors ir iš tikrųjų dabar ruošiuosi čia sukrauti kai kuriuos „laiškus Lietuvai“. Atskiroje lentynoje bus  suguldyti laiškai, nepasiekę savo adresatų.

Kodėl  romano archyvas, o ne, pavyzdžiui, Benjamino? „Laiškų ...“  romaną nerašau, aš jį tiesiog išgyvenu kaip gyvą procesą, kažkiek tai panašu į N.D. Uolšo (Walsh) knygas, kurios mane ir įkvėpė visam kam. Kas iš to seka?

„Archyvas“ taps daugiafunkciniu darbo įrankiu, jame dėsis daugybė dalykų, kuriuos pristatysiu rugsėjo viduryje, o dabar padėkokime kartu mano draugams - bendraminčiams, kurie aukodami savo laisvalaikį leido man susisiekti su visa lietuviškąja diaspora.

Rugpjūčio 17d. jau būsiu Palangoje, kurioje beveik mėnesį bandysiu padovanoti  miestui – kurortui išganingą šventę. Pažiūrėsim, kaip man tai seksis.

Laimingo sutapimo dėka Palangos festivalio organizatorius, rašytojas (jau leiskite man save taip įvardyti) ir Lietuvos dvasinio atgimimo fondo steigėjas nešioja tas pačias kelnes. Taigi...

Iki susitikimo Palangoje.

                                                                              Benjaminas

Archyvo turinys

 Straipsnis „Lietuva – ties dvasinės revoliucijos slenksčiu“

 Laiškas K.Brazauskienei

 Laiškas A.Rakauskui, nepasiekęs savo adresato

 Laiškas Sauliui, nepasiekęs savo adresato

 Dar niekur neišspausdinto „Lemties“ žurnalo interviu su pirmojo Lietuvoje
N.D. Uolšo knygų skaitytojų klubo “Pažink save“ įkūrėju Benjaminu Zavurskiu

 Idealus darbas ir verslas dvasingiems žmonėms

 Laiškas D.Kepeniui

Du laiškai V.Uspaskichui, nepasiekę savo adresato rusų kalba

 bus daugiau...

***

Lietuva – ties dvasinės revoliucijos slenksčiu

 Benjaminas Zavulskis                                                                  „Lietuvos Aidas“ 2005 gruodžio 13     

Lietuvos dvasinio atgimimo fonfo steigėjas

     Pasak R. Ozolo, jam pavyko parinkti labai vykusį Lietuvos sąjūdžio periodinio leidinio pavadinimą – „Atgimimas“. Nuo to laiko žodžiai „Sąjūdis“ ir „Atgimimas“ tapo tapatūs, tiesiog žodžiai dvyniai.

Prieš trejus metus „Vakaro žiniose“ kažkas labai taikliai (deja ir deja) pastebėjo, jog Atgimimas virto išsigimimu. Šio išsigimio apraiškas musiškė laisvoji spauda dabar pateikia vos ne kasdien ir kuo toliau, tuo gražiau.

Kaip galėjo atgimimas virsti savo priešingybe, kodėl tiek daug vilči, sietų su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, taip drastiškai sudužo?

Atgimimas pats iš savęs yra dvasinis ir tik dvasinis fenomenas, tuo tarpu mūsuose suvokiamas kaip politinis, ekonominis ir etc. Lietuvos atgimimas. Lietuvos atgimimas siejamas su religingumu, moralinėmis vertybėmis ir tik, šiukštu, ne su dvasingumu. Beje, gal kas dar nežino, noriu pabrėžti, kad religingumas ir dvasingumas yra diametrialios priešingybės, o moralinės vertybės ir dvasingumas – tai toli gražu ne sinonimai. Čia jau reikia pačiu trumpiausiu būdu deklaruoti mano šiandieninę dvasingumo sampratą: vidinį savęs, kaip Dieviškosios Esybės, suvokimą ir išorinį išreiškimą. Ir pseudo atgimimo laikotarpiu daug žmonių ėjo sąmoningo dvasinio tobulėjimo keliu, bet tik dabar ateina galimybė susiformuoti tai kritinei masei (2-3%), kuri nulems visuomenės vystymosi vektorių.

Viskas iš Dievo ir visa iš Dieviškosios Dvasios, todėl ir politinės, ir ekonominės problemos turi dvasinius ir tik dvasinius sprendinius. Amen.

Pasulinės religijos per tūkstantmečius taip ir neišsprendė pagrindinių žmonijos problemų: godumas, pavydas, pyktis drasko žmonių širdis. Neteisybės, prievarta ir karai jau gali galutinai sužlugdyti dabartinę Žemės civilizaciją. Kaip ir kodėl iškreipė žmonijos vystymąsi organizuotos religijos, galima ir tiesiog būtina sužinoti N. D. Uolšo (Walsh) knygose jau lietuviu kalba. Šio dvasinio impulso dėka dabar pasaulyje jau vyksta dvasinė revoliucija (žr. www.cwg.org), kuri neišvengiamai ateina į Lietuvą. Neveltui Lietuvos prezidentas šių metų gegužę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams tiesiai šviesiai pareiškė: „Lietuvai reikalinga dvasinė revoliucija, kuri galėtų išjudinti visuomenę. Galbūt su iniciatyvinės grupės nariais mes rasime tą svertą, kuris privers žmones dar kartą susimąstyti, pabusti ir pakilti“. Be jokios abejonės, prezidentas užsirašė sau riebų pliusiuką, girdi, aš pakviečiau, o...

Jau seniai asmeniškai esu supažindinęs A. Brazauską, Č. Juršėną, G. Steponavičių, V. Uspaskichą, K. Prunskienę, Rolandą Paksą ir kitus politinius vedlius su naujomis galimybėmis ir net prasiveržimais, kurie ateitų į Lietuvą sąmoningai, įnešus dvasinį pradą į politiką ir ekonomiką, tuo tarpu visos be išimties (!) politinės partijos bevelija įnešti savąjį indėlį į dabartinės politinės sistemos griūtį...

Ką gi.. šventa vieta ilgai tuščia  būt negali.

Tiesiog jau ore tvyrančią dvasinio atsinaujinimo būtinybę ponas V. Landsbergis Detroite (sunku būti pranašu savam krašte – tas jau taip) rimtai pasiūlė pavadinti „Antrąja banga“ (visus regėjusius ar ką nors girdėjusius apie „Pirmąja bangą“ prašau pranešti telefonu 8-671-38879). Žiauriai akivaizdus konfūzas su menamu atgimimu norom nenorom verčia tikrąjį atgimimą įvardinti dvasiniu atgimimu. Steigiamo Lietuvos dvasionio atgimimo fondo vienas iš pagrindinių uždavinių – katalizuoti politikos ir ekonomikos sudvasinimo procesus. Jo veiklos dvasinis pagrindas – Naujoji Evangelija, apreikšta N. D. Walsh‘o knygose.

Kviečiu visus suinteresuotus asmenis nepražiopsoti epochalinių įvykių Lietuvos istorijoje.

***

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės prieš įstatymą.

Dvasinių dėsnių ignoravimas neisvengiamai veda į fizinio kūno negalias, psichikos sutrikimus, asmenybės degradavimą, šeimos išsigimimą; bedvasė politika, bedvasė ekonomika, bedvasė kultūra stumia tautą ir šalį į sunykimą... visas žmogiškasis pasaulis jau akivaizdžiai atsidūrė ties susinaikinimo riba... Žlugs ar išgyvens Žemės civilizacija, didžia dalimi priklausys nuo to,  ar įsisamonins pagrindinė dalis žmonių, tarp jų ir Lietuvoje, per artimiausią penkmetį Tiesas, apreikštas Naujojoje Evangelijoje.

Ateina nauja žmonių generacija ir tai kartu su Naujuoju Dievo Atėjimu teikia vilties jog įvyks tikrasis – dvasinis tautos Atgimimas. Dvasiniais prasiveržimais Lietuva dar nustebins pati save ir visą pasaulį, ir tai įvyks nepaisant akivaizdaus dabartinio dvasinio bankroto – greičiau būtent dėl to.

Keisti tie keistuoliai, atiduodantys savo širdį už Lietuvėlę brangią. Ir vis dėlto nieko keisto – tik keisti žmonės gali savo keistais darbais keisti sunkai keičiamą pasaulį. Tad nepabūkime būti keistuoliais, keičiančiais pasaulį. Ir pasaulis būtinai pasikeis, jei aš pats pasikeisiu.

Mes visi viena

***

Laiškas K.Brazauskienei

 2005-06-08

Gerb. ponia  Kristina,

 Jums rašo Benjaminas Zavurskis, Lietuvos dvasinio atgimimo fondo steigėjas. Šios nevyriausybinės organizacijos pagrindinis uždavinys - katalizuoti Lietuvos ekonomikos ir politikos sudvasinimo procesus. Jos veiklos dvasinis pagrindas - Naujoji Evangelija – Nilo Donaldo Uolšo knygų trilogija „Pokalbiai su Dievu“.

          Š.m. gegužės 4 dieną  Lietuvos prezidentas susitikime su Sąjūdžio iniciatyvine grupe  pasakė: „Lietuvai reikalinga dvasinė revoliucija, kuri galėtų išjudinti visuomenę. Galbūt su iniciatyvinės grupės nariais mes rasime tą svertą, kuris privers žmones dar kartą susimąstyti, pabusti ir pakilti.“

          Tikriausiai tai jau yra tos pasaulinės dvasinės revoliucijos atgarsis, kuris pagaliau ateina ir į Lietuvą – jau visa Trilogija išleista lietuvių kalba, savo eilės laukia kitos N.D. Uolšo knygos.

          Prieš kelias dienas, eidamas M.K. Čiurlionio gatve, grožėjausi idealiai sutvarkyta viešbučio aplinka ir buvau maloniai nustebintas matydamas, kaip Jūs pati taip sumaniai tuo metu vadovavote šios aplinkos tvarkymui. Nieko nebūna atsitiktinio: būtent tai mane paakstino parašyti šį laiškelį, ką padaryti, tiesą pasakius, aš jau turėjau kur kas anksčiau.

          Gerb. ponia Kristina, patikėkit aš tai sakau visai nejuokaudamas: Jūs galite sėkmingai patvarkyti Lietuvos socialdemokratinį judėjimą, padarydama jį veržliausia ir gyvybingiausia politine jėga ir padaryti tai Jums yra be galo paprasta, - tereikia atkreipti  Algirdo dėmesį į N.D. Uolšo knygas, ypač į antros knygos 10 ir 11 skyrius. Sutikite, niekas kitas pasaulyje negali to padaryti geriau nei Jūs. Dabar jau daugybės žmonių sąmonė Lietuvoje transformuosis paveikta Naujosios Evangelijos tiesų. Suprantama, kad tokio lygio politiniam veikėjui kaip Jūsų vyras pravartu žinoti, kas jau dedasi rinkėjų galvelėse. Ir ne tik todėl: Trilogija – tai neišsenkantis politinių, pabrėžiu, politinių idėjų šaltinis bet kuriai partijai. Taigi  dvasinių vertybių badmečiui Lietuvoje ateina galas.

          Jūsų dėmesiui pateikiu mano laiškus ponams Augustinui Rakauskui ir Viktorui Uspaskichui. Šie laiškai nepasiekė savų adresatų  tikrąja to žodžio prasme. Tokių „nepasiekusių“ savo adresatus laiškų turiu nemažą šūsnį, pavirtusią jau knyga, kuri taip ir vadinasi „Laiškai Lietuvai, arba Gyvenimas pagal Dievą“. Šie „Laiškai Lietuvai...“ tikrai pasieks savo adresatą - Lietuvėlę  pačiu artimiausiu laiku. Intuityviai jaučiu, kad šis laiškas taps laiminga išimtimi.

          Gerb. ponia Kristina, likimas maloningai Jums siunčia galimybę įeiti į Lietuvos istoriją ne tik kaip ministro pirmininko žmonai... Į Lietuvą ateina tikrasis – Dvasinis  Atgimimas. Nuoširdžiai kviečiu Tamstą nelikti nuošalyje, o tapti reikšminga šio proceso dalyve.

          Esu tikras, kad Jūsų akiratyje yra žmonių, kuriuos gali sudominti šiame ir kituose mano laiškuose pateiktos mintys. Savo ir šių žmonių vardu iš anksto dėkoju Jums už suteiktą galimybę mums susisiekti.

                              SU DIDŽIAUSIA PAGARBA     

                                                                  BENJAMINAS  ZAVURSKIS

***

Laiškas A.Rakauskui,
nepasiekęs savo adresato

Gerbiamas Augustinai!
 

        Man labai džiugu rašyti šį laišką būtent Tau, taip akivaizdžiai nešančiam dvasingumą į savosios veiklos erdvę.

          Ypač smagu pradėti šį laišką žinia apie Nilo Uolšo knygų – Dievo Žodžio – atėjimą į Lietuvą jau lietuvių kalba š.m. birželio mėnesį. Pagaliau ir mūsuose neišvengiamai vyks veik visą pasaulį apėmę dvasiniai procesai – tikrų tikriausia dvasinė revoliucija. Neišvengiamai, bet ne savaime. Savotišku šių procesų katalizatorium turi tapti dabar steigiama viešoji įstaiga – Lietuvos dvasinio atgimimo fondas, kuriame ir kviečiu Jus, Augustinai, dalyvauti.

          Kokį dvasinių atradimų džiaugsmą patiria kiekvienas, skaitantis N. Uolšo knygas, Jūs pats esate išgyvenęs. Toji patirtis – tai ir įpareigojimas dalytis gautais dvasiniais turtais. Pagaliau Lietuvoje gali ir turi įvykti tikrasis – dvasinis tautos atgimimas. Ir nieko nėra svarbesnio nei kiekvieno iš mūsų – bendraminčių dalyvavimo šiame procese.

          Mintys, apreikštos „Pokalbių su Dievu“ antros dalies 4, 13, 14 bei trečios dalies 15, 16 skyriuje ir knygų „Draugystė su Dievu“, „Vienybė su Dievu“ paskutiniuose skyriuose lėmė tokio Fondo sukūrimą ir tapo jo veiklos dvasiniu pagrindu – todėl labai kviečiu dabar peržvelgti šių skyrių puslapius, juose ir yra esminė šio laiško dalis.

          Labai daug ką lems mūsų abipusis supratimas, Augustinai, - šiuo metu esi vienintelis iš man žinomų žmonių į kurį galėčiau kreiptis su tokio turinio laišku.

          O dabar dar kartą pasinerkim į palaimingą Dievo Sąmonės srautą...

          ...Neapsakomas dalykas – kuo daugiau skaitau N.Uolšo knygas, tuo labiau traukia prie jų.

          Prisimenu, kai prieš septynerius metus, skaitydamas Naująjį Testamentą, įtikėjau į Dievą, kaip aš pavydėjau tiems žmonėms, kurie galėjo betarpiškai bendrauti su Jėzum Kristum, ir kokia palaima buvo apėmusi, kai pajutau jog Naujoje Evangelijoje su manim dabar gyvai bendrauja Dievas, vedantis mane į savasties dvasinį (Dievo savyje) pažinimą ir būtinybę šį patyrimą išreikšti. Unikalia galimybe tokiai dvasinei saviraiškai realizuotis ir turi tapti Lietuvos dvasinio atgimimo fondas daugeliui bendraminčių, siekiančių dvasinio tobulėjimo ir norinčių paversti Lietuvėlę rojaus kampeliu čia, žemėje – dvasine žmonių visuomene.

          Fondo veikla prasidės jau šią vasarą N.Uolšo, D.Čiopros ir kitų autorių knygų platinimu Palangoje, Nidoje ir Šventojoje – niekur kitur Lietuvoje geriau nepasieksi potencialaus skaitytojo atostogų metu. Šis darbas pareikalaus daug kūrybingumo ir išmonės – neveltui aš jau turiu Su Džoko terapijos platinimo Palangoje patyrimą. Tuo pat metu turėtų vykti kasdieniai Uolšo knygų pristatymai – susitikimai su skaitytojais, busimais Fondo, jo filialų, padalinių vadovais ir darbuotojais, busimaisiais Fondo renginių organizatoriais ir dalyviais, busimaisiais Fondo mecenatais ir busimaisiais... politiniais ir dvasiniais Lietuvos lyderiais.

          Šį rudenį bus labai įdomu stebėti, kaip keisis kolektyvinė ir individuali žmonių sąmonė, veikiama Naujosios Evangelijos tiesų, kaip reaguos nūdienos fariziejai į naująjį Dievo „akibrokštą“, - atsiriboti nutylėjimu ar neigimu jau nebebus įmanoma. Negi prasidės bažnyčių tuštėjimo metas?

          Dar įdomiau bus patiems sąmoningai dalyvauti Dievo kūryboje – Fondui, nesusaistytam jokiomis bažnyčių dogmomis, dabar prasidės tikras darbų karštymetis. Rugsėjo mėnesį turėtų pasirodyti pirmoji kas ketvirtį leidžiama knyga bendru pavadinimu „Laiškai Lietuvai arba gyvenimas pagal Uolšą“. Jose bus pateikiama išsami informacija apie naujus dvasinius judėjimus pasaulyje, Fondo veiklą, bus spausdinami žmonių laiškai apie įvairias gyvenimo problemas Lietuvoje ir jų dvasinius sprendimus. Ir šis dabar rašomas laiškas bus atspausdintas pirmoje knygoje – tai jau eilinis mano laiškas Lietuvai, parašytas šiuokart laiško Augustinui Ragauskui forma. Beje, nuostabu būtų patalpinti joje ir Tavąjį laišką Lietuvai, - pavyzdžiui, straipsnį pavadinimu „Verslas ir dvasingumas“.

          Jau šį rudenį galima bus Fondui inicijuoti N.Uolšo knygų studijų grupių tinklo Lietuvoje sukūrimą, pirmųjų laisvalaikio klubų „Pažink save“ atidarymą.

          Labai įdomios ir, svarbiausia, dvasinės televizijos laidos sukūrimas, naujo tipo bibliotekų tinklo įkūrimas, o taip pat aprūpinimas dvasine literatūra įkalinimo vietų bibliotekas bei tiesioginis bendravimas su kaliniais, Fondo filialų atidarymas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – tai vėl Fondo darbai šį rudenį.

          Labai trumpai noriu pasakyti apie MLM tinklo sukūrimą. Toks tinklas turėtų tiesiogiai pasiekti bent jau 20 % Lietuvos šeimų. Kokia tai būtų jėga – ne man Tau aiškinti. Apie šį sumanymą esu jau pateikęs pakankamai informacijos, čia tik noriu ją papildyti keliais sakiniais.

          Prekyba – tai gėrio nešimas žmonėms. N.Uolšo knygų išleidimas lietuvių kalba leidžia nešti žmonėms aukščiausią – dvasinį gėrį. Pateikti kiekvienam, jau galinčiam ir norinčiam skaityti Naująją Evangeliją, žadinti kiekvieną, jau galintį pabusti, - sunku surasti kilnesnę misiją ir geresnį būdą tokio MLM tinklo užmezgimui.

          Man šis MLM tinklas jau dabar „gyvas“, apie jį galėčiau pasakoti valandų valandas. Tai viena iš mūsų busimo susitikimo temų: su laiku šis Fonde „pradėtas kūdikis“ galėtų tapti vieną iš pagrindinių „Senukų“ veiklos sferų – kodėl gi ne?

          Taigi, darbų, Augustinai, begalės, Fondo veikla Lietuvoje tikrai neliks nepastebėta ir (ačiū valdžiai už Labdaros ir paramos įstatymą) neliks neparemta. Suprantama, mes patys sau užsidirbsime ir duonai, ir... benzinui, bet kaip svarbu jau dabar gauti tą lemtingą postūmį, užvedanti visą Fondo veiklą. Ir jei ne Tu, Augustinai, tai kas gali jį suteikti?

O tiesiog trupinių trupiniai pažerti nuo „Senukų“ stalo neabejotinai nuostabiu būdu pavirs Fonde dvasiniais pyragais Lietuvai.

          Ech, mein lieber Augustin, aš jau dabar Tau pavydžiu – visa Lietuva žinos, jog prie tokio dvasinio sąjūdžio ištakų stovėjo būtent „Senukai“, tokiam dvasiniam prasiveržimui būtent „Senukai“ tarė: „Tebūnie...“

          Šiame laiške, Augustinai, tik įvardinau dalį savo sumanymų – nepaliečiau tų neribotų galimybių, kurios atsivers, įgyvendinus Lietuvoje jau išbandytas pasaulyje naujas dvasinės veiklos apraiškas, suprantama, negaliu kalbėti už Tave ir už šimtus žmonių, kurie artimiausiu laiku įsilies į Fondo veiklą su savo idėjomis, sumanymais ir galimybėmis.

          Jau užbaigdamas dėkoju už kantrybę ir nesakau tradicinio: „Padėk Tau, Dieve!”, o tik nuoširdžiai kviečiu: padėkim Dievui ateiti į Lietuvą ta pilnybe, kokia tik leidžia mūsų dabartinės dvasinės išgalės.

Su didžiausia pagarba ir meile                                                      Benjaminas Zavurskis
 

Vilnius, Pilaitė, 2003 05 14

***

Laiškas Sauliui, nepasiekęs savo adresato 

Vilniaus Nakvynės namai                                              2005 m. gegužės 23 d.

Mielas Sauliau!¹

Pagaliau rašau laišką personaliai Tau, o  tai iki šiol „šėriau“ svetimais laiškais, - aišku, turėjai teisę piktintis tuo mano svetimų laiškų kaišiojimu, bet tik iš dalies, nes tai jau buvo mano pirmieji „laiškai Lietuvai“. Šiame laiške pabandysiu apžvelgti mūsų daugiau nei šešerių metų bendravimą. Pabandykim pažiūrėti į mūsų dviejų santykius dvasiniu aspektu, suvokiant save ir kitą žmogų kaip kūno, proto ir sielos trejybę ir stengiantis neužmiršti dar vieną dvasinę tiesą: MES VISI VIENA.

Nei tu, nei aš dar neskaitėme romanų, atspindinčių šias dvasines tiesas, bet mums abiem jau jos žinomos iš N.E. puslapių.

Žinoti svarbu, bet dar svarbiau gyventi, laikantis šių tiesų kasdienybėje. Kaip mums sekėsi bendrauti, Sauliau, bus labai įdomu  pamatyti ir knygos skaitytojams,  juk žinai, aš šiaip sau laiškų nerašau: visi mano laiškai – laiškai Lietuvai...

Iš karto noriu perspėti, kad čia mes (tarp jų ir skaitytojai) esame lygiaverčiai ir vienodai reikšmingi partneriai, nes tik per tarpusavio santykius mes galime susivokti savyje, suprasti ir net išreikšti save kaip Dievo atspindį čia, žemėje. Ir todėl iš anksto prašau su atlaidžia šypsenėle žiūrėti į beveik neišvengiamas mano protelio prokuroriškas gaideles – aš dar tik pradedu eiti sąmoningu dvasinio tobulėjimo keliu.

Perskaičius visą tau skirtą laiškų seriją, kviečiu būtinai atsiliepti ir nuoširdžiai pasidalyti su knygos skaitytojais savo įspūdžiais, kviečiu tiesiog pasekti mano pavyzdžiu - atsiverti sau pačiam .... visos Lietuvos akivaizdoje. Manasis dvasinis striptizas skaitytojui jau ganėtinai prisibodo, todėl ir kviečiu į grupinį dvasinį striptizą – svietas to dar nematė.

Pradėti pasakojimą esu priverstas nuo pabaigos, o pabaigoje, mielas skaitytojau, mano kelių sakinių brūkštelėjimas Sauliui,  kurį dabar cituoju ištisai:

„Guldau, Sauliau, šios žodžius popieriun, vildamasis kad  Tavasis sąmonės prašviesėjimas jau pradeda reikštis...

Ką tik sugrįžau iš „nemokamos“ kelionės  pas bendraminčius Vokietijoje ir Olandijoje.

Nesigirdamas galiu pasakyti, kad juos sužavėjo mano idėjos ir sumanymai. Jie tiesiog pareikalavo parašyti apie tai laišką N.D.Uolšui, kurį jie (Olandijos ir Vokietijos koordinatoriai) pažadėjo įteikti jam į rankas Niujorke birželio pradžioje eilinėje HUMANITY'S TEAM pasaulinio dvasinio judėjimo konferencijoje - nes mano idėjų įgyvendinimas Lietuvoje taptų dvasinio prasiveržimo pavyzdžiu visam pasauliui (jų žodžiai) ir todėl tikrai gaučiau jo finansinę paramą.

Maloni staigmena manęs laukė, sugrįžus Lietuvon iš prezidento - ji kitoje lapo pusėje. Dabar mano žygis į Prezidentūrą yra tiesiog neišvengiamas. Taigi, Sauliuk, jau gali pradėti didžiuotis savo prisidėjimu prie Lietuvos Dvasinio Atgimimo. Tik, va, būtų gerai nuėmus nuo dantų tą tavąjį "fe!" Dabar puiki proga Tau, Sauliau, paskutinį kartą pasireikšti. Ir tikrai, tokia iki šiol laiku suteikta ir man labai padėjusi draugiška pagalba neliks nepastebėta ir neįvertinta.

...O tuo tarpu randuosi Nakvynės namuose, kuriuose beviltiškai bandau susikaupti laiško Uolšui parašymui ir pasiruošimui žygiui pas Prezidentą kaip vienas iš Lietuvos Dvasinio Atgimimo iniciatorių ir organizatorių.

Su didžiausia pagarba Benjaminas Zavurskis.

2005 05 20d.“

Čia ir dabar pasinaudokime, Sauliau, „čia ir dabar“ principu. Paprasčiausiai įsijauski į knygos skaitytojo sąmonę. Suprantama, jis tikrai yra „atsiribojęs“ nuo Tavo išankstinių nusistatymų  ir daugelio kitų proto išdaigų, kurios taip sėkmingai trukdė mums iki šiol bendrauti sielų lygmeniu.

Knygų skaitytojo sąmonėje jau dūzgia dvasiniai dėsniai, pasemti iš N.E., jis ieško būdų realiai pritaikyti juos savo kasdieniniame gyvenime ir todėl jis yra „Laiškų...“ skaitytojas. Jį apžavėjo mano idėjos, jis pakerėtas mano nuoširdumu, jis ką tik perskaitė mano kreipimąsi į Tamstą, mintyse suskaičiavo, kiek jis pats atseikėtų Lietuvos Dvasinio Atgimimo fondui steigti, turėdamas tokį šaunų verslą kaip tavasis, į kurį tiesiog iš visos Lietuvėlės teka kapeikėlės. Ir dabar jau tikrai pavydi Tau tokios galimybės pasireikšti vardan tos Lietuvos...

Ir staiga jis sužino: dvidešimt litų, dar kartą, dvidešimt litų...  

Man, Sauliau, net sunku nupasakoti skaitytojo būseną...

Sauliau, bet jau po kelių sekundžių aš pradedu tiesiog be galo gailėti Tavęs paties.

Sauliau, Sauliau... Tau pasitaikė tokia galimybė, tačiau pats patekai į savojo protelio žabangas. Na, nieko baisaus, svarbiausia, dar nevėlu.

Dar daug minčių noriu Tau išsakyti – tai jau kituose laiškuose. Pamatysi tikrą minčių šėlsmą. Dabar Tavo ėjimas, Sauliau, - pažiūrėsim, kaip Tau pavyks pavirsti... Pauliumi.

Šėlimo laukia ir skaitytojai, neapvilk jų, Sauliau.

Aš pradedu... „Trečioji pokalbių su Dievu“ knyga pasieks skaitytojus šią vasarą. Taigi pats laikas man imtis darbų. Kas tai per darbai, sužinosi iš mano laiško N.D.Uolšui. Tikrai Tu būsi pirmasis šio laiško skaitytojas. Jį jau rašau mintyse, rašau Nilui, o jausmas toks, lyg rašyčiau Dievui...

Su Dievu, Sauliau.

                                                          Tavo dvasinis krikštatėvis

 P.S. Na, kaip Tau patiko minčių ir žodžių ekvilibristika? Pala… pala… Kituose laiškeliuose išvysi tokius minties viražus, nuo kurių man pačiam jau dabar svaigsta galva. Gausi “tikrą” dvasinį krikštą. Tik šiek tiek kantrybės. Dabar trūks plyš rašysiu laišką Nilui.

Akivaizdžiai esu “užsivedęs”, o “užsivedęs” žemaitis, dar ir suvokęs mirties saldybę – tai jau kamikadzė plius šachidas kvadrate, kuriam net trotilo nereikia – jis pats iš savęs dinamitas. Žinojo gi Senis, kam užkrauti tai, ką mūsų senukas bando įsiūlyti ekssąjūdiečiams; manding ne tas jiems galvoje, deja…

Užkniso, tiesą pasakius, aplinkinių pamokymai “imtis rimto darbo”, o ne užsiiminėti, pasak jų, svaičiojimais.

Ne, brangieji, jei jau pats prezidentas kviečia talkon – ne bergždžiu darbu aš užsiimu. Ką galėjau vienas padaryti – padariau, sąmoningai atsiribojęs nuo darbų dėl išgyvenimo, nuo šeimos sukūrimo kaip nuo trikdžių, nes kur tavo mintys – ten tu ir esi. Darbai, kad ir įdomiausi, ne pats geriausias dalykas mano gyvenime; bet, po galais, dvasinis darbas – tai irgi darbas, gerbiamosios ponios ir ponai, nors ir jo atlygis – išmalda.

Blyn, užsivedžiau… Taigi “skaitytojų pageidavimu”, pateikiu asmeninės sąskaitos numerį: BENJAMINAS ZAVURSKIS LT907300010093967380

Mano užsitęsęs “svečiavimasis” Nakvynės namuose jau tapo per daug didele prabanga Lietuvai – ar nesutinki su tuo, Sauliau?

Meldžiu Tave, Sauliau, skirti 2000 Lt mano būtiniausioms reikmėms patenkinti, kurios tiesiogiai susijusios su dabartine veikla, kuriai esu atsidavęs 24 val. per parą.

Sugrįš šitie pinigėliai Tau dešimteriopai, tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme. Tikiuosi, tai suvoki; o jei dar nesuvoki, tai pasikviesk pabendrauti – išaiškinsiu per dvi minutes. Gal gi įvyks pagaliau tas betarpiškas mūsų bendravimas, nes matai, kam priešiniesi, tą didini. Tik nereikia Tau užpykti dėl laiško, pateikto juodraštyje -  20 Lt -  tai ne tas pinigas geram stilistui, pats supranti. Atia.

______

¹ Vardas pakeistas

 ***

DAR NIEKUR NEIŠSPAUSDINTO „LEMTIES“ ŽURNALO INTERVIU SU PIRMOJO LIETUVOJE  N.D.UOLŠO KNYGŲ SKAITYTOJŲ KLUBO “PAŽINK SAVE“ ĮKŪRĖJU
BENJAMINU ZAVURSKIU
 

Korespondentė: Kas paskatino kurti tokį klubą?

B.Z.: Begalinis dvasinio bendravimo alkis –  visų pirmiausia. Žmogus, pradėjęs eiti dvasinio tobulėjimo keliu, atitrūksta nuo jį supančio pasaulio šurmulio, nebenori dalyvauti jo sumaištyje – žiūrėti beprasmius filmus, smurto scenomis, protą bukinančiomis laidomis ir įkyria reklama perkrautą televiziją, skaityti į depresiją varančią spaudą ir t.t. Tokioje situacijoje ypatingai pradedi vertinti ir mažiausią pabendravimo su vienminčiais galimybę; o dvasingumo pripildytoje kolektyvinės sąmonės erdvėje vyksta nuostabūs dalykai. Neveltui pasakyta: “Kur du ar trys stos…”

            Tokios dvasinio bendravimo patirties negali duoti formalūs, teatralizuoti, padriki bažnytiniai renginiai, tuo labiau jos netenka ieškoti komerciniu pagrindu suregztuose klubuose.

K.: Kaip Jūs pats vertinate N. Uolšo knygas?

B.Z.: Prieš penkerius metus Rygos kalėjime 50 galvažudžių prigrūstoje kameroje pagaliau atsirado mano gyvenime laisvų valandėlių paskaityti Naująjį Testamentą, kurį savarankiškai studijuodamas įtikėjau į Dievą. Nuo to laiko man Biblija – neįkainojamos vertės dvasinių žinių šaltinis.

XXI amžiaus žmonės sulaukė neįtikėtinos Dievo malonės – Jo Naujojo Apsireiškimo: “Pokalbių su Dievu” trilogijoje, knygose “Draugystė su Dievu” ir “Vienybė su Dievu”. Jei Biblijoje Dievas prabyla į žmones per pranašus, tai šiose knygose Dievas kalba su kūrinija betarpiškai, kiek Jam tai leidžia daryti apgailėtinai mažos žmogiškosios kalbos galimybės, ir atskleidžia Savo “virtuvės” paslaptis, net vaikui suprantamais žodžiais – toks esminis skirtumas tarp šių Viešpaties Apsireiškimų.

Štai Naujoji Evangelija, pirmą kartą Lietuvoje skambanti lietuviškai:

Nėra viešpataujančios rasės.

Nėra didingiausios nacijos.

Nėra vienintelės teisingos religijos.

Nėra savo esmėje tobulos filosofijos.

Nėra niekada neklystančios politinės partijos, aukščiausios ekonominės sistemos ar vienintelio teisingo kelio į Dangų.

Ištrinkite visas šias idėjas iš savo atminties. Pašalinkite jas iš jūsų gyvenimo. Išmeskite jas iš jūsų kultūros. Nes tai mintys apie atsiskyrimą ir susvetimėjimą, dėl jų jus žudote vienas kitą. Tik Tiesa, kurią Aš jums duodu išgelbės jus:

M E S   V I S I   V I E N A

Neškite šią žinią toliau, per okeanus ir kontinentus.

Įspūdis nuo N. Uolšo knygų skaitymo yra nenusakomas – ar galima žodžiais išreikšti tą dvasinę palaimą, apimančią tave, tiesiogiai bendraujantį su Dievu…

K.: Kokį įspūdį Jums padarė pirmas susitikimas su N. Uolšo knygomis?

B.Z.: Praeitų metų rugsėjo mėnesį Talino knygyne per antrą knygos skaitymo minutę mane pirmą kartą gyvenime ištiko turbūt isterijos priepuolis: kas minutę tai verkiau iš džiaugsmo, tai kvatojau iš nuostabos – toks buvo didelis betarpiško bendravimo su Dievu įspūdis. Mano laimei, tuo metu sėdėjau ant kėdės ir knyga galėjau prisidengti veidą, nes rimtus knygyno lankytojus mano besikaitaliojanti veido išraiška tikrai šokiruotų. Pagaliau laikiau rankose tikrą lobį – Dievišką instrukciją gyventi ir veikti; pagaliau galėjau tapti sąmoningu Dievo įnagiu.

K.: Kaip klostėsi įvykiai toliau?

B.Z.: Atvažiavęs į Vilnių tą pačią dieną nuskuodžiau į man šiek tiek pažįstamą “Alma littera” leidyklą – nepražiopsokite, galbūt geriausios pasaulyje knygos išleidimo lietuvių kalba.

Kitą dieną su džiugia žinia apsilankiau pas Juozą ir Vytautą. Ačiū Dievui, mano pastangos nenuėjo veltui – Juozas jau sausio mėnesio „Lemties“ vedamajame labai vykusiai atkreipė skaitytojų dėmesį į N.Uolšo knygas.

“Žmogus” gi tyli po šiolei. Tai ir suprantama, Vytautas pats iš peties kurpia dieviškas knygeles, o reklamuoti nuosavame leidinyje konkuruojančią firmą visai neparanku. Biznis yra biznis.

Keturis mėnesius tūpčiojau aplink “Alma littera” leidyklą: redaktoriams, ir pačiam Arvydui, išdalinau N.Uolšo knygų rinkinį, taip pat trilogijos temų nuorodas, išaiškinau, kiek galėjau, jog tai bus pelningiausias leidinys per visą leidyklos istoriją – jau leidykla turėjo pasirašyti sutartį, bet paskutiniu momentu atsisakė. Kodėl? Man pačiam buvo įdomu sužinoti atsakymą, bet leidykla neprivalo atsiskaitinėti prieš eilinį skaitytoją už išleidžiamas ar neišleidžiamas knygas. Matyt, išsigando nuosavos drąsos.

K.: H–mm…

B.Z.: Mes iki šiol dar gyvename postsovietinėje epochoje, postsovietinėje šalyje, kurioje viena iš bažnyčių yra de facto suvalstybinta, o pastaroji – tokia jau jos prigimtis – tokių knygų leidimą lietuvių kalba neabejotinai laikytų leidyklos akibrokštu sau. Save laikančių dvasingais žmonėmis šios bažnyčios atstovų žodis, dalijant valstybinius užsakymus mokyklinių vadovėlių leidimui, tikrai nėra paskutinis. Taigi biznis yra biznis.

(Čia netyčia savotiškai užkliudžiau vieną iš daugelio temų, nagrinėjamų N.Uolšo knygose. Kodėl ir kaip dabartinės bažnyčios savų avelių ganymą pavertė ir farsu, ir komedija, aiškina Pats Ganytojas.

Apie tą nusiganymą galite paskaityti (niekas nedraudžia) tiesiog knygyne, pavartę “Pokalbių su Dievu” trilogiją rusų kalba atitinkamai 1-oje dalyje: 89, 114, 118, 196, 222, 247 - 249, 311; 2-oje dalyje: 70, 75, 127, 155, 285, 360; 3-oje dalyje: 18, 24, 119, 145, 231, 244, 249, 274, 277, 301, 371, 373 pusl. Paskaitykite, ir Jūs pagaliau praregėsite. Svarbiausia neturėti išankstinio nusistatymo kieno nors Jums primesto apie tai, kaip ir kada privalu (!?) Dievui apsireikšti.

Jaunimėliui ir ne tik siūlau pasiganyti 1-os dalies 100, 112, 324; 2-os dalies 118, 169; 3-ios dalies 47, 73, 171 puslapiuose. Joks žmogus dar nėra taip dieviškai pilna ta žodžio prasme aprašęs seksą. Tuos, kuriems jau neberūpi seksas, užtat pradėjo rūpėti sveikata, siunčiu gauti rūpimą informaciją iš pirmų rankų 1-osios dalies 151, 299; 2-osios dalies 228 puslapiuose).

K.: Kokį poveikį Lietuvai Jūsų manymu padarys Naujoji Evangelija?

B.Z.: N. Uolšo knygos davė pasauliui milžinišką dvasinį impulsą, kurio pasekmes nūnai net sunku numatyti. JAV, pavyzdžiui, be daugelio visuomeninių judėjimų ir organizacijų, įkurta dvasingų žmonių politinė partija, jau iškėlusi per prezidento rinkimus savąjį kandidatą. Apie visa tai skaitytojai gali sužinoti internete: www.natural–law.org; www.renaissancealliance.org; www.conversationswithgod.org.

Taip neišvengiamai bus ir Lietuvoje – N.Uolšo knygos rusų kalba jau sulaukė savo skaitytojo. Neišvengiamai, bet ne savaime. Šių dvasinių procesų eiga Lietuvoje priklausys nuo mūsų pačių sąmoningo dalyvavimo.

K.: Jūs kuriate naują dvasinę bendriją?

B.Z.: Ką aš dabar siekiu sukurti – tai viso labo savo ir dar daugelio žmonių malonumui įdomiausią klubą Vilniuje, – o, pasirodo, jog kartu, kaip pasakytų Gorbis, paleidžiu procesą, kuris turi pradžią, bet neturi pabaigos. Tai – kaip tas akmenėlis, paridentas aukšto kalno viršūnėje, papėdėje virsta lavina.

Aš kuriu naują bendruomenę? Dievas ją kuria – kiekvienas, paskaitęs nors vieną N. Uolšo knygą (geriausia – “Draugystė su Dievu”) ir pajutęs savosios sielos virpulį savaime tampa jos nariu nepriklausomai nuo to, kokiai dvasinei denominacijai formaliai save priskiria.

Kitas dalykas burti krūvon išgirdusius Dievo šauksmą, tinkamai panaudoti jų dvasinį potencialą, tenkinti dvasinio bendravimo su vienminčiais poreikį. Ar man, dvasiniam penkerių metų kūdikiui, bent kiek tai įkandama?

Susimildama, nežiūrėkite taip keistai į mano tuo tarpu bedantę burną – aš kalbu perkeltine prasme.

Taigi paklausiau pats save ir pats sau atsakiau: “Jeigu būtent tau iškilo šis klausimas, tai tik todėl, kad tu pats gali jį spręsti, ir tik leisk Dievui tau padėti”.

 Šis mano nuoširdus bandymas kreiptis į Jus, mielas skaitytojau, žodžiais, einančiais iš širdies žmogaus, jau pradėjusio žiūrėti į save ir pasaulį Sutvėrėjo akimis, ir yra vienas iš daugelio mano vidinio apsisprendimo išraiškų.

Viešpatie, už ką man tokia garbė – būti Tavojo Žodžio šaukliu?

Galbūt Lietuvos dvasios titanai išgirs Dievą ir vis dėlto padės ateiti – pergalingai ateiti – Jam į Lietuvą?

Ar turime bent vieną dvasinę bendruomenę, galinčią padaryti dvasinį žygdarbį – dvasinę transformaciją, pakilti į naują kolektyvinės sąmonės lygmenį ir tapti Lietuvos dvasinio gyvenimo flagmanu?

Tai potencialiai padaryti gali tik tokia bendruomenė, kuri yra visiškai savarankiška, t.y. nepriklausoma nuo jokių dvasinių centrų užsienyje, turi vidinį dinamiškumą ir, svarbiausia, jos lyderis – mokantis mokytis žmogus, taigi galintis keistis – tai yra vadovui svarbiausia.

Ačiū Dievui, Lietuva tokią bendruomenę turi – tai jos podukra „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia. Įdomu, kad jos lyderis – veržlumo įsikūnijimas – Giedrius Saulytis šiuo metu mokosi Čikagos teologinėje seminarijoje. Linkiu jam asmeniškai susipažinti su misteriu N. Uolšu – nuo tokios pažinties ilgam gali pragiedrėti visa Lietuvos padangė.

Dar kelių dvasinių bendruomenių, neatsiribojusių nuo Dievo teologinėmis dogmomis, todėl galinčių atsiverti Naujajai Evangelijai, buvimas Lietuvoje teikia daug vilčių, jog Dievo Žodis - dvasinė sėkla - pateks į derlingą žemę, kurioje netruks užaugti medžiai, brandinantys nuostabius - dvasinius vaisius.

Na, o kol dar tokios bendruomenės nėra, skaitysime Naująją Evangeliją, lankysime su draugais klubą „Pažink save“. Tokių klubų tinklas Lietuvoje tikrai taps įvairiausių visuomeninių organizacijų, dvasinių bendruomenių ir netgi dvasinių žmonių politinės partijos inkubatoriumi.

Tuo tarpu ir graudu ir juokinga matyti, kaip visų be išimties dvasinių pakraipų vedliai lyg susitarę Naujojo Dievo Apsireiškimo Šviesoje stoviniuoja toje gerai žinomoje stručio povyzoje.

Šių dienų fariziejai rezga naują sąmokslą prieš Dievą – nutylėjimo sąmokslą.

Varganas nebylių, žado netekusių Dievo “tarnų“ suokalbis prieš savąjį Viešpatį…

K.: Ar Jūs neprisibijote katalikų… kirvio?

B.Z.: A. Menio variantas? Ką ten “kirvio”… Aš gerai žinau apie neišvengiamą nukryžiavimą, einant pasirinktu keliu, ir dar daugiau– aš visa savo esybe sąmoningai ir su sielos džiugesiu to siekiu.

K.: Kaip Jūs įsivaizduojate tokį klubą?

B.Z.: Siauri interviu žanro rėmai leidžia tik keliais taupiais žodžiais apibrėžti mane aplankančių vizijų kontūrus. Beje, informaciją apie konkrečius darbus ir verslus visoje Lietuvoje, laukiančius Jūsų dvasingų rankų, mielai suteiksime per internetą.

Ir vis tik… vystyk temą, brolužėlį, vystyk Lietuvėlę meilės drobulėlėn ir nešiok Ją švelniai savo širdyje… Mano poetiška siela ima ir prasiveržia kartais labai ne laiku…

K.: …bet labai vietoje!

B.Z.: Vienuose Vilniaus miesto klubuose linksmai pabendrauti susitinka kūnai, kituose įdomiai pabendrauti – protai; deja, aš nežinau nė vieno klubo, kuriame kartu bendrautų ir protas, ir kūnas.

Mūsų klubas nori sukurti jaukią sielų susitikimo buveinę, kurioje deramai dalyvautų ir puoselėjami kūnai, ir tobulinamas protas. Įsivaizduokite per 50 žmonių sambūrį, kurių kiekvienas įneša į klubą dalelę savo sielos, pajautos ir dar daug ko, ką galima pavadinti vienu žodžiu – meile, o išsineša 50 kartų daugiau. Kaip vyksta sielų susitikimai? Ar nebūtų geriau, jei mieli skaitytojai patys ateitų į klubą, o jei jaučiatės „besieliai“, tuo labiau privalu užeiti – mes iš visų išgalių padėsime Jums surasti savąją savastį. Įžengę į klubą, neklauskite organizatorių – Jūs pats čia geriausias klubo organizatorius, klubo prezidentas ir geriausias klubo… grindų plovėjas. Amen!

K.: Amen. Kaip Jums sekasi propaguoti N. Uolšo knygas?

B.Z. Tai pagrindinė mano veiklos kryptis šiuo metu. Nors ji tik prasidėjo, jau turiu nuostabių įspūdžių iš šios veiklos– įstabu matyti, kaip Dievo Žodis keičia žmogaus sąmonę.

“O, tai labai vertinga knyga!“,– patys maloniausi žodžiai mano ausiai, dėl jų įmanytum kalnus nuversti. Ypač malonu juos išgirsti iš įtakingų Lietuvos žmonių – politikų, verslininkų. Išgirdęs šiuos žodžius iš “Alio reklamos” direktoriaus Sauliaus Arvasevičiaus, drąsiai galėjau įžengti į jo kabinetą, nes atsakymą į mano tiesų šviesų prašymą:”Sauliau, padėk Dievui ateiti į Lietuvą – išspausdink savaitraštyje klubo skelbimą”, – žinojau iš anksto.”Nėra problemų, Benjaminai“, – jo atsakymą atsiminsiu visą gyvenimą ir, manau, ne aš vienas…

Po šio interviu bus žymiai lengviau eiti į liaudį su N.Uolšo knygomis. Susitikęs su eilinės įmonės vadovais, dabar galėsiu tiesiog parekomenduoti šį interviu, kuriame ras atsakymus į iškilusius klausimus. Na, o išsamesnius atsakymus galės gauti, pavartę namuose nemokamam pasiskaitymui paliktas knygas. Geriausias būdas įsiūlyti klientui pyragą – pačio pyrago paragavimas. Įtikėję šių knygų nepaprastu vertingumu įmonės vadovai, kaip taisyklė, rekomenduoja jas savo darbuotojams.  

Aš puikiai žinau – daugelis jų mes rūkyti, keisis jų charakteriai ir dar daugelį beveik stebuklingų dalykų darys jų pakitusi sąmonė; jie visą gyvenimą su didžiausiu dėkingumu prisimins savo darbdavį, pastūmėjusį ieškoti dvasinių lobynų.

Ir tai labai sektinas pavyzdys net gi tiems darbdaviams, kurių dar visai nedomina jų pačių dvasinis tobulėjimas, nes dvasingas žmogus – tai sąmoningas, išmintingas, intuityvus ir sąžiningas žmogus ir, savaime suprantama, sveikuolis. O būtent tokie žmonės – bet kurios firmos aukso fondas.

K.: Išėjote į laisvę dvasiškai gimusiu, kaip jautėtės tuo metu, skaitytojams tikrai bus įdomu sužinoti, nes ne kiekvieną gi dieną Lietuvoje apsireiškia Dievo šaukliai ?

B. Z.: Ačiū Jums už pašaipėlę. Ką turiu – to neatimsi; būti atviru, nuoširdžiu ir spontanišku – daugeliui tai neįmanoma prabanga. Ir vis dėlto kur tie tikrieji šaukliai ? Aš ilgus metus kantriai laukiau,  kas gi iš mūsų – išmoningas ir dvasingas, kilnus ir bebaimis – atsistos ir taip tiesiai šviesiai visai Lietuvai pasakys: žmonės mielieji, o karalius – tai nuogas!  Matyt manoji kantrybė jau išseko…

Kalėjime pagaliau patekau į  tikinčių kalinių kamerą, susibūrusių jų pačių iniciatyva. Mano trumpa vienerių metų pasibuvimo už grotų vieta virto dvasinės ekstazės oaze: šeši vienminčiai, apsčiai dvasinės literatūros – skaityk, bendrauk, melskis, medituok kiek tik  širdis geidžia ir jokių prisirišimų, jokių trukdymų. Deja, neužilgo buvau priverstas palikti šį dvasinį rojų ir tikrai apgailestavau, nes puikiai žinojau,jog laisvėje dar negreit sukursiu sau ką nors panašaus.

Pirmomis dienomis po kalėjimo Vilniuje vos ne su kiekvienu sutiktu pažįstamu  dalijausi įtikėjimo džiaugsmu: žmogau, aš įtikėjau į Dievą… Pala, pala o kokiai tu dabar bendruomenei priklausai? – buvo vos ne vienintelė daugumos reakcija į mano džiaugsmo išsiliejimą.

Jei taip svarbu priklausyti kokiai nors bendruomenei – pradėjau ją ieškoti ir… neradau. Neradau  pilna ta žodžio prasme savos bendruomenės. Katalikų bažnyčios butaforinių spektaklių lankymas atpuolė iš anksto. Nuostabią širdies atgaivą jaučiu rusakalbėje  “Gyvųjų akmenų” bažnyčioje, savas tarp savų Sai Babos pasekėjų tarpe, žaviuosi Visariono bendruomene, bet savos… tikrosios…

Kai savo ruožtu paklausdavau, o Tu kokiai bendruomenei priklausai, kaip taisyklė išgirsdavau standartinį atsakymą: aš priklausau katalikų bendruomenei,aš laikau save praktikuojančiu kataliku.

Vėliau Vokietijoje specialiai domėjausi  tenai taip vadinamų „kalėdinių“ katalikų problema. Kokia didžiulė praraja tarp sąvokų ir, svarbiausia, pačių žmonių dvasinių būsenų – laikyti save tikinčiu ar būti tikinčiu; kokia didžiulė atsakomybė tenka tokio dvasinio broko gamintojams! Nėra galimybės šiame interviu plačiau pagvildenti šią labai opią Lietuvai problemą, bet nors taip švelniai pasakysiu: nelabai, matyt, kokia ta dvasinė praktika bažnyčios, išleidžiančios į margą pasaulį tokius “praktiškus”, kaip čia pasakius…

Taigi, išėjau iš kalėjimo perpildytas dvasiškai, be šeimos, be namų, be pinigų, be darbo, bet pilnas idėjų ir be baimės dėl savo ateities. Tuo metu mano vidinis balsas patarė važiuoti į Vakarų Europą (kaip tik sienos atsidarė), ten, girdi, ir atsigausi ir idėjų Lietuvai pasirankiosi. Neturi pinigų – tai važiuok be pinigų. Pasakyta – padaryta. Parvažiavęs po pusantrų metų trukusios kelionės parašiau savotišką ataskaitą – straipsnį „Po Europą be cento kišenėje“, 2000 m. liepos 13 d. „Vakaro žiniose“.

  Man iš prigimties labai guviam ir landžiam, laisvai kalbančiam vokiškai buvo daug galimybių pasilikti Vokietijoje, Šveicarijoje ir likusią gyvenimo dalį nugyventi savo malonumui, iš toli nuoširdžiai užjaučiant Lietuvoje tebevargstančius žmogelius, bet jau rengdamasis kelionei žinojau, jog man niekada  nešaus į galvą išprievartauti nuosavą sielą nebe reikalo įsikūnijusią čia, ties mėlyno Nemuno vingiu.

Neribotai atseikėta per tą pusantrų metų klajonę krikščioniška mielaširdystė, didžiulis noras pasidalinti gautomis dvasinėmis gėrybėmis ir paprastų žmonių parama įkvėpė, suteikė jėgų ir leido išgyventi ne labai paprastus man sekančius du metus Lietuvoje.

Prisimenu tuometinę (ji tokia pati ir dabar ) nuostatą – jeigu idėjos yra gyvybingos, jos turi pačios pritraukti ir bendraminčius, ir finansavimą net gi čia, Lietuvoje. Ir antra, yra dvi žmonių kategorijos – vieni ieško darbo, kiti duoda darbą – todėl aš iš principo negalėjau net leisti sau tokios prabangos, kaip darbo paieška. Nepatikėsite, toje situacijoje, kai reikia galvoti apie išgyvenimą, aš mąsčiau apie milijoninio verslo sukūrimą ir ne vieno, ir ne šiaip sau, o verslo ir darbo sukūrimą dvasingiems žmonėms. Sukurta pati save dauginanti sistema, todėl jos paleidimui reikalingas mizerinis finansavimas.

Šiuo metu pradedu burti komandą mano idėjų įgyvendinimui. ( Kaip visada- laimi pirmieji). Skaitytojų dėmesiui kai kurios mano veiklos kryptys.                                                                                              

Vienišių klubo ‘Savi tarp savų’ sukūrimas. Jis skirsis nuo panašaus pobūdžio klubų Vakaruose tuo, jog tai nebus išskirtinai vienišių klubas, numatomi tarptautiniai ryšiai – bendravimai su kolegomis užsienyje, bus įkurtas tokių klubų tinklas visoje Lietuvoje, suprantama, daug šių klubų narių ateityje taps klubo “Pažink save” lankytojais. Gal išsipildys mano svajonė – šių klubų vadovai Lietuvoje kartu su savo bendraminčiais iš kitų šalių surengs neturintį analogo pasaulyje kasmetinį, tarptautinį “Meilės” festivalį Palangoje.

2003 metų vasario mėn. viešosios įstaigos “Dvasingumo ugdymo fondas“ (pavadinimas sąlyginis) įkūrimas ir pirmosios knygos “Laiškai Lietuvai arba gyvenimas pagal Uolšą” išleidimas. Tokių knygų seriją verčia leisti mūsų “laisvosios” spaudos uždarumas. Šiose knygose atsispindės fondo veikla, bus pateikiamos visuomenei naujos idėjos ir sumanymai be spaudos bosų atsiklausimo. Šių knygų kūrime galės dalyvauti visi, norintys išreikšti savo mintis ir idėjas Lietuvai. Kovo mėnesį turėtų atsidaryti fondo skyriai Kaune ir Klaipėdoje.

MLM – aktyviosios prekybos – tinklo sukūrimas, kurio dėka būtų betarpiškai pasiekiamos bent jau 20%  Lietuvos šeimų. Šio tinklo darbuotojai taps šių šeimų “angelais sargais”, bus jų gyvenimo konsultantais. Tai pagrindinis ir didžiausias mano sumanymas, kurio kūrimo minties ir žodžio stadijos jau yra sėkmingai įveiktos ir galima pereiti prie paskutinės – veiksmo -  stadijos. Tinklo kūrimo pradžia – 2003 metai   

Nuo 2003 metų sausio mėn. bus parenkami ir apmokomi žmonės, mokantys bent vieną užsienio kalbą, jau nuo 2004 metų vasaros oficialiam darbui Pietų Europos kurortuose. Tai būsimi fondo ir MLM tinklo darbuotojai,galėsiantys per 3-4 mėnesius atostogų metu pailsėti ir užsidirbti keleriopai daugiau nei savo tiesioginiame darbe Lietuvoje.

2003 metų gruodis – įdomiausios televizijos laidos parengimas viename iš televizijos kanalų. Čia nevarginsiu Jūsų šios kassavaitinės laidos koncepcija.

2004 metų pradžia – pirmo sveikos mitybos restorano atidarymas. Aš, profesionalus virėjas, tokio restorano “pamatus” jau baigiu statyti namų virtuvėje.

2004 metai – maisto produktų gamyba iš sudaigintų grūdų, kurie bus realizuojami per minėtus MLM ir restoranų tinklus, išvengiant didelių reklamos kaštų.

 Gal skaitytojui bus įdomu sužinoti, jog savo verslo planus kūriau ant gultų Vilniaus Nakvynės namuose – pusantrų metų kūrybinė komandiruotė. Ir patikėkit, nuo to jų grandioziškumas nenukentėjo – greičiau atvirkščiai. Šiuo metu mano buitinės problemos išspręstos ir net gi įsigijau startinį kapitalą.

K.: Ko Jūs laukiat iš gyvenimo?

B.Z.: Iš gyvenimo nieko nelaukiu – aš jį kuriu. Ir vis dėl to laukiu. Laukiu, kada ateis manoji Nensi, be kurios aš – niekas.

K.: Kas Jus labiausiai jaudina?

B.Z. Kaip jau sakiau, postsovietinė epocha mūsuose dar vis neužsibaigia. Liūdnas avinų bandos, genamos į “komunizmą”, įvaizdis vis dar gyvas – dabar jau vienų ganytojų varomos “į rojų”, kitų – į NATO ir t.t.…

K.: Ir ką gi?

B.Z.: Ką gi… Ką gi… Nuo vienų “ganytojų” jau baigiame atsikvošėti…

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės prieš įstatymą.

Dvasinių dėsnių ignoravimas neišvengiamai veda į fizinio kūno negalias, psichikos sutrikimus, asmenybės degradavimą, šeimos išsigimimą; bedvasė politika, bedvasė ekonomika, bedvasė kultūra stumia tautą ir šalį į sunykimą — visas žmogiškasis pasaulis jau akivaizdžiai atsidūrė ties susinaikinimo riba… Žlugs ar išgyvens Žemės civilizacija didžia dalimi priklausys nuo to, ar įsisąmonins pagrindinė dalis žmonių, tame tarpe ir Lietuvoje, per artimiausią penkmetį Tiesas apreikštas Naujojoje Evangelijoje.

Ateina nauja žmonių generacija ir tai kartu su Naujuoju Dievo Atėjimu teikia vilties, jog įvyks tikrasis – dvasinis tautos Atgimimas. Dvasiniais prasiveržimais Lietuva dar nustebins pati save ir visą pasaulį, ir tai vyks nepaisant akivaizdaus dabartinio dvasinio bankroto – greičiau būtent dėl to.

Keisti tie keistuoliai, atiduodantys savo širdį už Lietuvėlę brangią. Ir vis dėlto nieko keisto – tik keisti žmonės gali savo keistais darbais keisti sunkiai keičiamą pasaulį. Tad nepabūkime būti keistuoliai, keičiantys pasaulį. Ir pasaulis būtinai pasikeis, jei aš pats pasikeisiu.

Labai Jums ačiū už suteiktą galimybę pabendrauti su skaitytojais. Tai pirmas mano gyvenime interviu…

K.:… ir „neprisvilęs“. Sėkmės Jums įgyvendinant šaunias idėjas!

B.Z.: Širdingai dėkoju. Tepadeda mums Dievas…

***

IDEALUS DARBAS IR VERSLAS DVASINGIEMS ŽMONĖMS

(Būsimų savarankiškų įmonių vadovų ir darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuos, o taip pat verslo partnerių  Lietuvoje ir užsienyje dėmesiui)

ĮVADAS

Skaitantį šį informacinį lapelį prašau sąmoningai atsiriboti nuo nematomo, bet labai realiai žlugdančio Jūsų gyvenimą dalyko - tiek neigiamo, tiek teigiamo išankstinio nusistatymo - patiklumo. Labai daug gerų, bet patiklių žmonių Lietuvoje nukentėjo, prisišlieję prie įvairių idee fix, finansinių piramidžių ir tokiu būdu sėkmingai papildė jau neigiamą išankstinį nusistatymą turinčių žmonių gretas. Toks išankstinis nusistatymas kliudo pažinti kitą žmogų tokį, koks jis iš tikrųjų yra, ir, svarbiausia - suprasti Jums tas galimybes ir idėjas, kurių nešėju jis yra Jums, su kuriais jis ir tegali realizuoti naujai kuriamą realybę.

Toliau dėstomi dalykai yra absoliučiai nesietini su Jūsų neigiama patirtimi analogiškose temose ir situacijose. Toks mechaniškas priešybių sutapatinimas vėlgi neleis Jums deramai priimti mano kvietimo.

Ir dar. Visi klausimai, kurie Jums iškils skaitant šį tekstą, yra daug kartų apgalvoti ir išspręsti per penkerius šio darbo kūrimo metus. Dabar labai glaustai pateikiama tik sausa schema, tačiau supratingiems žmonėms ji suteiks pakankamai informacijos.

Jeigu Jūs dabar ir čia jau esate su manimi, o ne su savo išankstiniais nusistatymais, galime bendrauti toliau.

Su šiuo neturinčiu analogo Lietuvoje darbdavio kvietimu, ko gero, pirmasis kuriu dvasingų žmonių paklausos madą darbo rinkoje. Būtent, dvasingų, o ne kuo nors tikinčių ar kažką tenai praktikuojančių ir pan. Dvasingas žmogus - tai grįžtantis atgal į Dievą ir einantis pirmyn savojo dieviškumo link. Mano paties giliu pajautimu, dvasingas žmogus - tai laimingas žmogus, kurio laimės pojūčio nesutrikdys jokie žemiškojo gyvenimo gaivalai. Dvasingas žmogus - tai sąmoningas, išmintingas, intuityvus ir sąžiningas žmogus ir, savaime suprantama, sveikuolis, nes tik pamilęs save, gali suvokti, kaip mylėti savo artimą. Žodžiu, dvasingas žmogus - tai tiesiog Dievo dovana bet kuriam darbdaviui, ypač dvasingam. Neatskiriamas kiekvieno dvasingo žmogaus poreikis - būtinybė nešti dvasingumo šviesą kitiems žmonėms - gali idealiai realizuotis pateikiamame darbe ir versle. Ši veikla skatins Jūsų asmenybės visapusišką tobulėjimą, panaikins materialinius rūpesčius, padės pasiekti dvasines aukštumas. Tai netušti žodžiai - plačiau apie tai sužinosite, skaitydami šiuos puslapius.

Ką bendro gali turėti prekyba ir dvasingumas? Aš jau girdžiu šį klausimą. Visa žmonijos nelaimė dabar yra ta, kad ir politika, ir ekonomika, ir prekyba, ir daugelis kitų žmogaus veiklos sričių mažai ką bendro turi su dvasingumu. Ačiū Dievui, dabar jau daug kam tapo aišku - išgyvens ar neišgyvens dabartinė Žemės civilizacija priklausys nuo to, ar pradės eiti didžioji dalis žmonių dvasinio tobulėjimo keliu, ir valstybių vadovais pagaliau taps dvasingi žmonės.

Prekyba - tai gėrio nešimas žmonėms. Vakaruose tai jau senai tapo aksioma. Aukščiausias gėris - dvasingumas, o dvasingumo kaip gėrio nešimas - geriausia, ką žmogus gali daryti, būdamas čia, Žemėje.

Dabar pažiūrėkime, kas darosi su ta pačia prekyba, kai joje pradeda reikštis žmogus, bandantis eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

Nuostabios MLM idėjos - per žmonių bendravimą pateikinėti tiesiogiai labai naudingas prekes ir produktus - Lietuvoje negailestingai sumaitotos. Kodėl taip atsitiko? Visų čia esančių užsienio firmų pagrindinis tikslas - išpumpuoti iš Lietuvėlės konvertuojamą valiutą, įkyriai, o kartais net ir brutaliai peršant dažnai abejotinos kokybės ir naudingumo prekes. Tai ir iššaukė neigiamą gynybinę žmonių reakciją į šią prekybos formą.

Dabar jūsų dėmesiui pateikiu tokį šios prekybos modelį, kuris savyje apima visus MLM firmų veiklos pliusus ir minusus, paversdamas pastaruosius pliusais. Neįtikėtina, ar ne?

Lietuvoje įkurtos įmonės darbuotojas pasirenka 10-15 šalia jo būsto esančių namų. Čia ir bus jo „sklypas", jo darbo vieta. (Sekite, kaip pasakojimo eigoje vyks „minusų" virsmas „pliusais"). Jam nereikės gaudyti vėjo laukuose - ieškoti klientų gatvėje, įstaigose ir t. t. Jo klientai - jo kaimynai. Jau atrinkti imlūs ir mokūs klientai pirmame etape nemokamai gaus leidinukus, kuriose jiems būtina prekė bus aprašyta straipsnyje su prierašu: „šią prekę Jūs galite įsigyti iš leidinuko platintojo". Ir taip bus su visomis prekėmis. Taigi, darbuotojui ar jo šeimos nariui jau nebereikės aiškinti ir įtikinėti (dažniausiai be rezultato) kliento - jis pats perskaitys įdomiai parašytą leidinuką, kurio paskutiniame puslapyje ras platintojo pavardę, vardą, jo telefono numerį  ir namų adresą. Susidomėjęs preke, klientas pats galės paskambinti darbuotojui. Tada galimi du variantai: klientui atnešama užsakyta prekė į namus arba jis pats ją pasiima, mokėdamas dviem litais pigiau, ir tuo pačiu supažindamas su kitomis prekėmis ir su įdomia kaimyne-sveikuole prie reklamuojamos arbatos puodelio.

Kaip minėjau, biznis - tai gėrio nešimas žmonėms. Kokį efektą duoda gėrio nešimas į šeimas, man pačiam teko pajausti, todėl ir kilo šio tinklo sukūrimo vizija, o aš pats buvau pastūmėtas į dvasingumą. Jei užsienio šalyse yra šeimos gydytojai, advokatai, tai pas mus toks darbuotojas per nenuilstamą gėrio nešimą turėtų tapti savotišku tokių šeimų angelu sargu, kuris būtų laukiamas, nes jo atėjimas-šventė. Pats darbas tampa darbuotojui didžiausia paskata dvasiškai tobulėti.

Trijų šimtų tokių "angelų sargų" tinklas turėtų aprėpti didesnę dalį Vilniaus gyvenamojo masyvo, esančio tarp Pašilaičių ir Lazdynų rajonų.

Dabar trumpai apie prekes. Šiame teritoriniu principu veikiančiame tinkle neprisirišama prie kokios nors konkrečios prekių grupės, kaip tai daroma kitose MLM įmonėse. Čia gali būti pardavinėjamos visos, pavyzdžiui, sveikam gyvenimo būdui reikalingos prekės, maisto papildai ir produktai, kurių negalima pakankamai sėkmingai realizuoti vaistinėse, parduotuvėse. O tokių naujų prekių kas mėnesį atsiranda vis daugiau. Mes galėsim realizuoti netgi kitų tinklų geras prekes (kas kituose tinkluose yra neįmanoma). Plačiau apie prekes kalbėsiu kituose puslapiuose ir betarpiškai bendraudamas su Jumis susitikimuose.

Šio tinklo savarankiškų įmonių, veikiančių visose stambiausiuose Lietuvos miestuose ir susijusių tarpusavyje kooperatyviniais ryšiais, galimybes noriu pademonstruoti remdamasis vienos prekės - knygos -pavyzdžiu. Taigi, tūkstantis tinklo darbuotojų, kurių kiekvienas įtakoja vidutiniškai šimto šeimų naujų poreikių atsiradimui ir viską daro jų patenkinimui. Nuostabi Kurto Tepperveino knyga "Padėk pats sau, niekas kitas to nepadarys" išnaudojus visas tinklo galimybes, per vieną mėnesį turėtų patekti bent jau į 100 000 Lietuvos šeimų (prisiminkime: imlių ir mokių šeimų), iš kurių mažiausiai dešimtadalis ją įsigytų, o tai keleriopai viršytų leidyklos "Alma littera" 3 000 egzempliorių tiražą. Suprantama, tokios ir panašių įmonių bendradarbiavimas su mumis pavirstų joms tikromis aukso kasyklomis.

Mūsų bendradarbiavimas, gerbiamieji verslo partneriai, jau šiandieniniame kūrimosi etape, kuris, patikėkite, neužsitęs, garantuotų ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą būtent su Jumis, o ne su Jūsų konkurentais.

Tiek informacijos trumpame biznio plano įvade apie vieną iš kuriamų verslų dvasingiems žmonėms ir palaimingą darbą bet kuriai šeimai šalia namų.

Vilnius, 2001 m. gruodžio 11 d.                                              Benjaminas Zavurskis

***

Laiškas D.Kepeniui

 Sveikas, mielas Dainiau !

 Po šiandien gyvenu mūsų atsivėrimo vienas kitam įspūdžiais. Aš šiaip dažnai nuskaitinėju informaciją, bet kartu su atsivėrimo fenomenu ateina nuostabi kito žmogaus pajauta.

 Dainiau, Tu dar nesi skaitęs Nilo Donaldo Uolšo knygos „Pokalbiai su Dievu“ rusų kalba. Tavo situacijoje – tai tiesiog nusikaltimas. Pradėk iš karto nuo trečios dalies – mums žymiai lengviau bus bendrauti ir, svarbiausia, suprasi koks yra mano veiklos dvasinis pagrindas, kas mane begalingai įkvepia, kas daro šią veiklą žymiai reikalingesne ir kas veda į neišvengiamą sėkmę jau pačio veikimo pradžioje. Gyvenu šiais sumanymais jau penkti metai, o Trilogiją pradėjau skaityti tik prieš porą mėnesių. Tai buvo neišpasakytas džiaugsmas (buvo ir pasilieka) gauti Dievišką Instrukciją  gyvenimui, Instrukciją, kurios jau sąmoningai laukiau keturis metus. Mano veikla – savotiškas šios Knygos atspindys.

 Informacinio lapelio įvade, Dainiau, pateikti pakankamai ryškūs „supratingiems žmonėms“ vieno sumanymo kontūrai. Aš niekada iki galo, iki detalių neatskleidinėsiu savo projektų, visų pirma tam, kad neparalyžiuočiau bendražygių kūrybinį polėkį. Priešingai, šios idėjos ir problemos turi stimuliuoti kolektyvinę kūrybą.

 Dabar siekiu ne tiek pateikti papildomos informacijos, kiek perteikti Tau patį pajautimą tų dalykų, kuriuos pradėjau įgyvendinti, kadangi, ir tai yra nuostabu, asmeniškai panorėjai dalyvauti jų realizavime.

Pradžioje kelios apibendrinančios mintys.

 Informacinio lapelio įvade yra pateiktas vienas iš daugelio mano sumanymų, kurie idealiai vienas kitą papildo, todėl ir realizuoti juos krūvoje yra žymiai lengviau, negu kad kožną jų paskyrai. Per mūsų susitikimą Vilniuje spėjau vieną kitą pažerti, todėl, apie ką eina kalba, turi šiokį tokį supratimą.

 Pratęsiant analogiją, noriu pasakyti, kad ir paleisti aptariamąjį MLM tinklą būtent pagal mano schemą yra žymiai lengviau, pajungus kuo daugiau stambesnių Lietuvos miestų: su atskirų įmonių vadovų ir darbuotojų idėjomis, įgūdžiais ir patirtimi momentaliai bus supažindinti visi tinklo dalyviai. Finansinės atskirų įmonių galimybės dėka lėšų kooperavimo išaugs keleriopai. Bendradarbiavimo dvasia turi persmelkti visą tinklą, juolab kad nei pačioje įmonėje tarp darbuotojų, nei tarp pačių įmonių nenusimato konkurencijos baubo.

 Netyčia „atradau“ savyje galimybę „atsijungus“ – „pasijungus“ nuskaitinėti norimą informaciją, todėl neturiu jokių problemų nei su idėjų atsiradimu ir tuo labiau su jų įgyvendinimu. Specialiai šio gebėjimo, gaila, dar netobulinau.

 Tik dėka intuicijos galėjau penkerius metus varytis be pinigų – „nemokamai“, pasekoje ko išsirutuliojo faktiškai nereikalaujantis finansinių investicijų kaipo tokių MLM tinklo sukūrimo variantas (beje, niekas taip brangiai nekainuoja, kaip „nemokamai“ – moki  savo „krauju“, nervais, laiku ir t.t., tą „nemokamą“ ėjimą į šiuos verslus aš dabar įvertinčiau mažiausiai 50000 $). Taigi, yra kuo pradžiuginti busimų savarankiškų įmonių vadovus.  

           Na, o dabar, Dainiau, kelios mintys apie tai, kaip sukurti tokį tinklą be pinigų – „nemokamai“. Be pinigų, Tu pasakysi, tokį tinklą sukurti nerealu ir busi teisus, bet tik iš dalies. Tokį tinklą, sukurti neįmanoma ir su bet kokiais pinigais. Situacija visiškai pasikeičia, jeigu „leisti“ tinklui sukurti patį save, ir vadovautis Trilogijoje apreikštais dvasiniais dėsniais.

 Pradinėje tinklo kūrimosi fazėje sudaromos sąlygos atskirų tinklo elementų, jo užuomazgų atsiradimui; vyksta prekyba ir gamyba, reglamentuota fizinių asmenų patentinės veiklos normatyviniais aktais, o tą kas jau gyvuoja, reiškiasi ir netgi neša pelną formaliai sujungti į sistemą – „veins jouks“ kaip pasakytų mano gentainiai.

Pailiustruosiu keliais pavyzdžiais.

 Ačiū p. Janinai kviečių želmenų sulčių nauda išreklamuota pakankamai. Sulčių šlakelis jos bare kainuoja 4Lt., o želmenų išsinešimui 100 gr. – 6Lt..Aišku, auginti želmenis žiemą šiltnamy nepigus malonumas.

 Kviečių želmenys – ideali prekė kuriamam tinklui, o pats tinklas geriausias šio produkto realizavimo variantas. Tai suprasdamas, bandžiau gerb. Janinai išaiškinti mūsų bendradarbiavimo neribotas galimybes. Gegužės, birželio mėnesyje, kai dar jaučiama pavasarinė avitaminozė, šių sulčių poveikis ypatingai akivaizdus. Želmenys tuo metu jau galima auginti tiesiog laukuose. Dėka mažos savikainos ir didelių tinklo galimybių galima greit išreklamuoti ir aprūpinti kviečių želmenimis labai daug žmonių. O „prijukinti“ prie žolelės kitu metų laiku vartotojai būtų priversti patys auginti želmenis ant palangių arba jau masiškai plūsti į  p. Janinos sulčių barą. Deja, bendradarbiavimas neįvyko – gerbiama ponia pamatė manyje ne partnerį, o konkurentą; na o ką matai, tą ir gauni.

 Pereitų metų gegužės ir birželio mėnesį nepatingėjau praktiškai paauginti kviečių želmenis laukuose – ruošiausi tinklo paleidimui. Pabandymas puikiai pavyko – aš atidirbau kviečių želmenų auginimo laukuose technologiją. Dauguma pažįstamų buvo nemokamai „nugirdyti“ sultimis (jie patys jas spausdavo namuose perleisdami želmenis per buitines mėsmales). Tapo aišku, kad supakavus į celofaninius maišelius turistinių šaldiklių pagalba galima operatyviai transportuoti želmenis vartotojams, kurių šaldytuvuose juos galima laikyti 4-5 dienas ir spausti sultis patogiu laiku savo namuose, taupant daug laiko ir pinigų. Net 3-4 kartus pigiau nei bare parduodami želmenys duotų pelno.

 Jau dabar su nekantrumu gegužės mėnesio laukia 10-12 mano pažįstamų šeimų. Jie puikiai žino – pateikę želmenis 4 kaimynams, patys gers sultis nemokamai, o radę šalia savo būsto, pavyzdžiui 24 želmenų sulčių vertintojus turės apčiuopiamų pajamų. Aš nė kiek neabejoju, kad tų 24 šeimų tarpe atsiras pakankamai daug norinčių gerti sultis... nemokamai.

 Deja, Dainiau, aš dabar negaliu perteikti visų nuostabių potyrių šioje temoje. Labai džiaugiausi kai daugelis gėrusių sakė, jog stiklinė sulčių jiems atstojo visus pusryčius, pasakojo apie savijautos pagerėjimą, energijos ir kūrybingumo antplūdį.

 Kviečių želmenis galima auginti laukuose ir visą vasarą – kviečių želmenų knygoje teigiama, jog želmenų sultys ypatingai naudingos sąveikoje su kitų šviežių daržovių ir vaisių vitaminais ir fermentais.

Mano veiklos antrojoje bangoje nusimato ir jau pakankamai aiškiai ryškėja sveiko ir pigaus maisto greito aptarnavimo kavinių tinklas - savotiški „makdonaldai“ sveikuoliams, kuriuose bus, aišku, tiekiamos šviežios kviečių želmenų sultys. Deja, poniai Janinai ten vietos tuo tarpu nenusimato ir ne dėl mano kaltės ar nenoro pripažinti jos nuopelnus. Dar kartą prisiminiau ponią Janiną, nes ši situacija mano veikloje gana tipiška ir jau ne kartą atsikartojo.

 Produktų iš sudaigintų kviečių grūdų panaudojimas jau pradinėje tinklo kūrimosi stadijoje labai panašus į ankstesnį variantą, tik su tuo skirtumu, kad efektas čia bus jau bent 100 kartų didesnis. Mes susitikę Vilniuje, šią temą jau aptarinėjome, todėl vėl prie jos sugrįžti čia nėra reikalo.

 Kaip nepaminėti, ūkininko šalia Kauno auginamą lietuvišką ženšenį. Šį, tarptautiniu lygiu sertifikuotą produktą, ūkininkas ir pats perdirba : džiovina, smulkina, pakuoja. Per parduotuvių tinklą platinti šį nuostabų produktą ūkininkui nepavyko, tuo tarpu tai ideali prekė kuriamam tinklui. Jis irgi su nekantrumu laukia tinklo paleidimo, o tuo tarpu savo išgalėmis platina ženšenį Kaune. 

 Būtent tokio tinklo sukūrimo vizija man atėjo, propaguojant Su Džok’o terapiją Lietuvoje-apie tai verta papasakoti plačiau. 1996m. pradžioje gydytojas Alfredas Maruška pamatė manyje gerą padėjėją Su Džok’o platinime. Susidomėjęs pats parengiau trumpą brošiūrėlę, kuri vadinosi: „Nuo šios dienos Tu pats sau gydytojas“ – gydytoja G.Galvydytė pataisė tik porą sakinių. Per porą metų nemokamai pademonstravau kaip praktiškai ieškomi poveikio taškai plaštakoje ir kaip juos stimuliuoti daugiau nei 4000 žmonių. Pinigai nubyrėdavo nuo diagnostinių lazdelių ir masažo žiedų pardavimo. Įdomiausia buvo demonstruoti šią terapiją šeimose. Iš pradžių išnešiodavau brošiūrėlę, sakydamas, va, paskaitykite įdomų dalyką, ir, jei Jus tai sudomins, sekantį kartą atėjęs, aš nemokamai parodysiu, kaip tai veikia. Kas susidomėdavo, tie patys perskaitydavo brošiūrėlę – man atėjus jau mažai ką bereikdavo aiškinti, tik konkrečiai parodyti. Rodydavau visiems šeimos nariams nuo anūkų iki senelių, todėl akivaizdžiai mačiau jaunų kartų degradaciją sveikatos atžvilgiu. Pavyzdžiui, į inkstų taško spustelėjimą senelė beveik nereaguodavo, mamytė jau aikčiojo, o prie anūkės rankos net prisiliesti negalima – taip jai skauda: gydė plaučių uždegimą ir kitas ligas antibiotikais, na, ir nugydė anūkėlės inkstus. Iš tų 4000 mano klientų tik trims negalėjau parodyti Su Džok’o terapijos: pas juos neradau skausmingų, rodančių patologiją organuose atitikmens taškų. Taigi, tik 3 iš 4000 buvo, galbūt, praktiškai sveiki... Na, aišku, įdomiausia buvo demonstruoti Su  Džok’ą gydytojams.

Malonu buvo jausti, kaip tavim tiesiog gėrisi žmonės ir tai begalo įkvėpdavo. Tada ir atėjo tas supratimas jog į žmogų einantį į šeimas būtent su gėriu, ir aišku, su tuo gėriu, kurį jie gali ir nori priimti, su laiku būtų žiūrima kaip į savotišką angelą sargą, kuris dėka nuoširdaus ir betarpiško bendravimo galės labai ir labai įtakoti į tas šeimas.

 Su Džok’o terapijos pagrindais bus nemokamai supažindinti tinklo darbuotojai ir jos propagavimas bus panaudotas pirminiame (nuliniame) tinklo kūrimosi etape. Tai bus puiki galimybė tiek tinklo vartotojų atrinkimui kaimynų tarpe (atseit, kas tave iš viso gali dominti, jeigu net Su Džok’o terapija tavęs nedomina?), tiek jau atrinktiems tinklo dalyviams – vartotojams įvertinti tinklo dalyvius – darbuotojus konkrečioje veikoje.

 Mano „nemokamos“ kelionės po Europą („Vakaro žinios“ 2000m. liepos 13d. autorinis straipsnis „Po Europą be cento kišenėje“) pasekoje Lietuvoje dabar yra išsami 100 psl. apimties „Gyvenimo mokyklos programa“. (Iš šios kelionės atsivežiau visą idėjų šūsnį Lietuvai, bet apie tai kada nors vėliau – visam kam savas laikas). Ši mokykla suteikia tas taip reikalingas žinias apie gyvenimą, kurių neduoda, deja ir deja, mūsiškė vidurinė mokykla. Sveika gyvensena viena iš daugelio šios mokyklos programos temų. Dėka sveikuolių judėjimo (Ačiū Tau, Dainiau!) sveika gyvensena kaip mokomasis dalykas jau pradėtas dėstyti Lietuvos mokyklose. Yra didelė tikimybė, kad toks dalykas, pavadinkim jį sąlyginai gyvenimo mokslu ar tai gyvenimo menu, ateis į vidurinę mokyklą (o ji pati savyje aišku to „nepagimdys“) per  kuriamą MLM tinklą(!), nes jo darbuotojai-tai potencialūs šios mokyklos mokiniai. Dėka tokios mokyklos šiame tinkle neužilgo pagrindine ir „firmine“ preke taptų... patys tinklo darbuotojai, tapę iš pradžių „angelais sargais“, o po to ir gyvenimo mokytojais-gyvenimo konsultantais. Aš garantuoju – tai bus pati populiariausia ir reikalingiausia specialybė Lietuvoje.

 Na, savo ruožtu, šios mokyklos lankytojai taptų potencialiais tinklo darbuotojais, nes jiems darbas šiame tinkle būtų idealia įgytų žinių skleidimo ir pritaikymo praktika.

 Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, Dainiau, į tai, kad aš kalbėdamas apie kuriamą tinklinį marketingą, pasakoju būtent savo pajautimus, t.y. ką pats asmeniškai pergyvenau, perpratau, suvokiau, o ne perpasakoju marketingo vadovėlio tūrinį. Kartą knygyne buvau paėmęs į rankas storą gražiai išleistą knygą ir iš kart pasibaisėjęs pastačiau ją atgal į lentyną – tiek ten daug labai protingų nesąmonių prigrūsta. Ne, knygos iš tikrųjų labai vertingos ir teikiančios daug reikalingos informacijos, tik aš labai abejoju ar suteiks jų turinys skaitytojams galimybę regėti aprašomus dalykus, kaip gyvus ir labai sudėtingus procesus, kurių vyksmui įtakoja tūkstančiai veiksnių, ko nepajėgs aprėpti joks kompiuteris, bet tai juokingai lengvai daro intuityvus mąstymas.

 (Savaime suprantama, konkretiems darbo barams bus samdomi „labai aukštos kvalifikacijos“ vadybininkai pageidautina su polinkiais į intuityvųjį mąstymą).

 Kaip staliui prieš pradedant meistrauti yra aiškiai matomas būsimo stalo įvaizdis, taip aš „matau“ kuriamą tinklą „kaip gyvą“, bet kurioje jo vystymosi stadijoje, kaip procesą ir netgi šio proceso sąveiką su kitais procesais. Iš šalies žiūrint, atrodo lyg pultum spręsti sudėtingiausias ir neįveikiamas problemas, o tuo tarpu pats viską jauti kaip lengvą ir nuostabų žaidimą – informacija ateina lyg „savaime“, be jokių pastangų. Aš puikiai žinau, ką turiu daryti per artimiausius du mėnesius, ir nekvaršinu sau galvos apie konkrečius tolimesnius veiksmus (esant aiškiam bendram vaizdui); puikiai žinau, ką turiu daryti šiandien, ir nesuku sau galvos dėl rytdienos – savotiškas pirmojo žingsnio dėsnis (čia ir dabar). Niekada, net ir kaip norėtum negali koncentruotis ties „penktu“ ar „šeštu“ žingsniu, žengdamas pirmąjį.

 Mielas Dainiau, tik tik pradėjęs rašyti Tau laišką, jau priverstas jį užbaigti, nes užsitęsė jo rašymas. Geriausiai skaitosi trumpi laiškai – aš tai puikiai žinau.

 Rašau laišką Tau, Dainiau, o galvoje vis sukasi mintys, kaip šiuos pajautimus kuo geriausiai perduoti būsimiems tinklo vadovams ir darbuotojams. Dabar pagalvojau: gal šis rašinukas ir yra žinia Lietuvai,išreikšta laiško D.Kepeniui forma... 

 Sekančiame laiške pratesime bendravimą, o gal ir susitiksime Palangoje ar Vilniuje – nenoriu spėlioti.  Kaip greit aš susisieksiu su Lietuvos sveikuoliais, dabar didele dalim priklausys ir nuo Tavęs. O užbaigti laišką aš noriu mielos sesers Ignės Marijošiūtės žodžiais, išsakytais ,,Sandoros” žurnalo redakcijoje, svarstant jubiliejiniams metams pašvęstos akcijos rezultatus, kai buvo pabandyta tiesiogiai eiti į daugelį Lietuvos šeimų. Šis įdomus straipsnis buvo atspausdintas 1999m. 9 žurnalo numeryje :

 ,, Aš matau, kad Lietuva yra įpratusi viską daryti stichiškai. Jeigu vienas kitas žmogus įsigilina iki esmės – jau gerai, nes Lietuva yra maža, žinia gali labai greitai pasiekti. Letargija, apatija gali išnykti. Dabar neturime struktūros pasiekti visą Lietuvą, kiekvieną žmogų. Žmogus eitų į parapiją, bet parapijų nėra. Nėra organizacijų, per kurias galima veikti. Aš manau, kad visa tai, kas vyksta dabar Lietuvoje yra tarsi Jono Krikštytojo laikas, kai taisomi Viešpačiui keliai. Jis ateis, apreikš save laiku. Bet tai bus jo stebuklas”.

 Fantastinis dvasinės situacijos Lietuvoje pajautimas - ką aš galiu daugiau pasakyti... Ir savo konkrečioj situacijoj aš darau viską, kas įmanoma. Prieš ketverius metus, kai man jau buvo aiški tinklo koncepcija, nepatingėjau nuvažiuoti į Šiaulius pas vyskupą Bartulį, tuometinį pasaulietinio apaštalavimo kuratorių. Pusantros valandos  maloniai pabendravome. Ir tiek. Deja... Ir štai kantriai stoviu ir beldžiu po šiolei.

Linkiu didelės dvasios tvirtybės Tau, Dainiau, ir per Tave visiems Lietuvos sveikuoliams.

                                                                                                                                                 B.Z.

   Vilnius, 2002 metų sausis 

***

Du laiškai V.Uspaskichui, nepasiekę savo adresato

   Здравствуйте, уважаемый Виктор!

 Разрешите мне для начала представиться: Беньяминас Завурскис - учредитель фонда духовного возрождения Литвы и в самом ближайшем будущем, надеюсь, его директор.

А решился обратиться к Вам с письмом со своими соображениями по поводу становления создаваемой ныне Партии труда весомой политической силой в Литве и, уже во-вторых, о превращении настоящей партии в партию правящую и попытаюсь рассмотреть весь этот процесс в самом главном его аспекте - духовном.

Тут уместна будет и моя собственная цитата из интервью годовой давности:

„K.: Kas Jus labiausiai jaudina?

B.Z.Kaip jau sakiau, postsovietinė epocha mūsuose dar vis neužsibaigia. Liūdnas avinų bandos, genamos į “komunizmą”, įvaizdis vis dar gyvas - dabar jau vienų ganytojų varomos “į rojų”, kitų - į NATO ir t.t.…

K.: Ir ką gi?

B.Z.:Ką gi… Ką gi… Nuo vienų “ganytojų” jau baigiame atsitokėti…

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės prieš įstatymą.

Dvasinių dėsnių ignoravimas neišvengiamai veda į fizinio kūno negalias, psichikos sutrikimus, asmenybės degradavimą, šeimos išsigimimą; bedvasė politika, bedvasė ekonomika, bedvasė kultūra stumia tautą ir šalį į sunykimą - visas žmogiškasis pasaulis jau akivaizdžiai atsidūrė ties susinaikinimo riba… žlugs ar išgyvens žemės civilizacija didžia dalimi priklausys nuo to, ar įsisąmonins pagrindinė dalis žmonių, tame tarpe ir Lietuvoje, per artimiausią penkmetį Tiesas apreikštas Naujojoje Evangelijoje.

Ateina nauja žmonių generacija ir tai kartu su Naujuoju Dievo Atėjimu teikia vilties jog įvyks tikrasis - dvasinis tautos Atgimimas. Dvasiniais prasiveržimais Lietuva dar nustebins pati save ir visą pasaulį, ir tai vyks nepaisant akivaizdaus dabartinio dvasinio bankroto - greičiau būtent dėl to.»

К слову будет сказано, сама выживаемость, а вернее, политическая востребованность любой партии в любой стране в настоящее время по нарастающей будет зиждется на осознанной устремленности ее руководителей одухотворять и политику, и экономику. Это объективная неизбежность - само существование нашей земной цивилизации теперь всецело зависит от того, насколько скоро будет одухотворена наконец вся человеческая деятельность. Времени на это осталось не так уж много...

Насколько успешно вновь создаваемая партия будет находить возникающим в обществе проблемам духовные решения, как  эти решения отразятся в законотворчестве и в решениях правительства - настолько велик будет ее исторический вклад в дело истинного - духовного - возрождения Литвы.

И тут помощи хоть даже импортной пророчицы или же доморощенного отца Станислава будет явно маловато. В идеале, конечно, политическое лидерство должно бы сочетаться с лидерством духовным...

«Да, но я же духовных академий не кончал, - слышу уже твои, Виктор, возражения, - и оно мне надо?» - «Ну и слава Богу, что не кончал, - вот что я скажу тебе в ответ. Куда завели весь Божий свет эти духовники - хорошо видать. Надо, еще как надо, если, конечно, ты и на политической арене думаешь сотворить нечто путное, долгоиграющее, а не предмет единоразового использования. Словом, назвался груздем - полезай в кузов.

Очень импонирует твоя, Виктор, самоуверенность, мол, успех в бизнесе - залог моей успешности и в политике. Одно дело было обсуждать экономические проблемы в Сейме и совсем другое сейчас самому организовывать политические подвижки, работать со множеством людей, каждый из которых к тому же - существо триединое, то бишь, за раз и тело, и разум, и душа. Способность осознавать все и вся выходит здесь на первый план по своей важности, если хочешь стать мало-мальски успешным политиком.

«Осознание - это состояние бытия, которое ты можешь выбрать. Оно означает быть пробужденным в каждый миг. Быть осознающим - значит четко видеть то, что есть и почему так есть; то, что происходит и почему так происходит; то, что может препятствовать событию и почему возникает это препятствие; все возможные - и самые вероятные - последствия каждого выбора или действия и то, что делает их возможными и вероятными.

Это повлечет за собой постоянное, в каждый момент, отслеживание каждой твоей мысли, слова и дела. Необходимо в каждый новый момент времени делать осознанные выборы. Весь этот процесс является сам по себе огромным сдвигом к осознанности. Приняв этот вызов, ты обнаружишь, что половину своей жизни ты прожил бессознательно, то есть - не ведая на сознательном уровне, что ты выбираешь в мыслях, словах и делах, до тех пор, пока ты не испытывал на себе их последствия. Испытав же на себе эти результаты, ты отрицал, что твои мысли, слова и действия имели к ним хоть какое-то отношение.

Пора прекратить жить неосознанно. Это и есть тот вызов, который тебе предлагала твоя душа с начала времен.

Осознавай, что ты делаешь, и честно говори об этом. Честно говори о последствиях, к которым, как ты прекрасно знаешь, привели твои действия. А потом делай выбор принять на себя ответственность за них. Это признак великой зрелости, великого духовного роста.

Какое счастье, Виктор, что в наш век не надо уразумевать все эти религиозные вымыслы и догмы, чтобы постичь свою духовность, изначально данную нам Богом. Сам Бог преподносит нам нынче величайшие духовные истины, дорогой мой Виктор, и делает это «...настолько просто, что ты не сможешь понять неправильно. Языком настолько легким, что ты не сможешь запутаться. Используя слова настолько понятные, что ты не сможешь потеряться среди них».

Уже почти два года люди в Литве, не утратившие пристрастия к литературе на русском языке, наслаждаются чтением книг Нила Доналда Уолша (не путать с Ошо), в которых преподносится реальный разговор человека с Богом. И вот что сам Бог говорит об этом диалоге, в котором участвуешь и ты, интересно ведь узнать, не так ли?

«Но давай обратимся к корню твоего вопроса. Почему ты думаешь, что вести диалог с Богом - безумие? Разве ты не веришь в молитву?

Верю, но это другое. Молитва для меня всегда была односторонней связью. Я прошу, а Бог молчит.

Бог ни разу не ответил на молитву?

О да, отвечал, но понимаешь ли, словесно - никогда. Со мной, конечно же, случались самые разные вещи в жизни, которые, как я убежден, были ответом - очень прямым ответом - на молитву. Но Бог никогда не говорил со мной.

Понятно. Итак, этот Бог, в которого ты веришь, этот Бог может сделать все, - Он только говорить не умеет.

Конечно, Бог может говорить, если захочет. Просто не кажется вероятным, что Бог захочет говорить со мной.

В этом причина всех проблем, с которыми ты сталкиваешься в жизни, - ты не считаешь себя достойным того, чтобы с тобой говорил Бог.

Великие небеса! Как ты вообще можешь ожидать услышать Мой голос, если ты представить себе не можешь, что ты заслуживаешь того, чтобы с тобой просто поговорили?

Вот что Я тебе скажу: прямо сейчас Я творю чудо, ибо Я говорю сейчас не только с тобой, но и с каждым, кто держит в руках эту книгу и читает эти слова.

Я говорю сейчас с каждым из них. Я знаю, кто из них есть кто. Я знаю сейчас, кто найдет свой путь к этим словам, - и Я знаю, что (как и всегда при общении со Мной) некоторые смогут слышать, некоторые же смогут только слушать, но не услышат ничего».

(Услышишь ли, Виктор, этот зов Бога, обращенный ко всем нам, - от этого зависит, станешь ли ты боговедомым...

Услышат ли этот зов твои соратники, станет ли Партия труда Божьим промыслом для Литвы... Это так... к слову.)

В контексте этого письмеца очень интересны будут мысли Бога... о религиях. Не правда ли, бесподобно узнать, что думает Сам Бог о религиях. Ну так слушай:

«…Какие возможности могут быть использованы прямо здесь, прямо сейчас, чтобы вернуться к мудрости вернуться к ясности, вернуться к Богу? Нам нужно обратиться к религии? Это и есть недостающее звено?

Обратитесь к духовности. Забудьте религию.

Это заявление разгневает многих людей.

И люди с гневом отреагируют на всю книгу… если отреагируют.

Почему Ты говоришь, что надо забыть религию?

Потому что она тебе не на благо. Пойми, чтобы организованная религия имела успех, ей надо заставить людей поверить в то, что она нужна им. Чтобы люди были склонны верить во что то другое в начале они должны потерять веру в себя. Второе необходимо для того, чтобы заставить тебя увидеть, что у неё есть ответы, которых нет у тебя. А третья, самая важная задача, - заставить тебя принять эти ответы без всяких вопросов.

Если ты задаёшь вопросы, значит ты начинаешь думать! Если ты думаешь - ты начинаешь возвращаться к Источнику Внутри. Религии не рассчитывают на то, что ты сделаешь это, ведь у тебя может появиться другой ответ, а не тот, который придумала религия. Поэтому религия должна заставить тебя сомневаться в Себе. Она должна заставить тебя сомневаться в твоей способности мыслить здраво.

Проблема религии в том, что очень часто это оборачивается против неё же самой - потому что если ты не можешь без сомнений принимать свои собственные мысли, то как же ты тогда можешь не сомневаться в новых идеях о Боге, которые преподала тебе религия?

Очень скоро ты даже начнёшь сомневаться в Моем существовании, - в чем ты никогда раньше не сомневался. Если бы ты жил интуицией, то тебе совсем не пришлось бы меня постигать, - ты точно знал бы, что Я существую!

Именно религия создала агностиков.

Любой здравомыслящий человек должен предположить, что в религии Бога нет, когда он смотрит на то, что натворила религия. Потому что именно религия наполнила сердца людей страхом перед Богом, хотя когда-то человек любил Все Как Есть во всем великолепии.

Именно религия велела людям преклоняться перед Богом, хотя когда-то человек радовался в полный рост.

Именно религия обременила человека идеей Божьей кары, хотя когда-то человек искал Бога, чтобы облегчить свое бремя!

Именно религия велела человеку стыдиться своего тела и его самых естественных функций, хотя когда-то человек воспринимал эти функции как величайшие дары жизни!

Именно религия научила тебя, что, чтобы достичь Бога, у тебя должен быть посредник, хотя когда-то ты считал, что ты достигаешь Бога только лишь тем, что живёшь свою жизнь с добром и с верой.

Именно религия приказала людям обожать Бога, хотя когда-то люди обожали Бога, потому что не делать этого было невозможно!

Всюду, где побывала религия, она создала разобщенность, - а это противоположное Богу.

Религия отделила человека от Бога, человека от человека, мужчину от женщины - некоторые религии даже наставляют мужчину, что он выше женщины, и даже утверждают, что Бог над мужчиной, - тем самым устанавливая почву для самых больших искажений, которые когда-либо были навязаны половине человеческой расы.

Я говорю тебе: Бог не над мужчиной, а мужчина не над женщиной, - это не «естественный порядок вещей». Те, у кого сила (то есть мужчины), хотели бы, чтобы было так, когда они создавали религии, почитающие мужчин, исключая при редактировании конкретный материал из своих последних версий «священных писаний» и переделывая остальное так, чтобы это соответствовало их мужской модели мира.

Именно религия до сегодняшнего дня настаивает, что женщины в некотором смысле менее значимые, в некотором смысле второсортные в духовном отношении граждане. Они в некотором смысле не «подходят», чтобы учить Слову Божьему, проповедовать Слово Божье или быть священниками.

Вы, как дети, спорите о том, какому полу Я предопределил быть Моими священниками!

Я говорю вам: вы все священники. Каждый из вас.

Нет человека или категории людей, которые бы больше «подходили» для выполнения Моей работы, чем любые другие.

Но многие из ваших мужчин подобны вашим странам. Они жаждут власти. Им не нравится делить власть, - они предпочитают лишь пользоваться ею. И они выдумали такого же Бога. Бога, который жаждет власти. Бога, который не любит разделять власть, - а лишь пользоваться ею. Но Я говорю: величайший дар Бога - разделение Божьей власти.

Мне нужно, чтобы вы были как Я.

Но мы не можем быть такими, как Ты! Это было бы богохульством.

Богохульство в том, что вас научили подобным вещам. Я говорю: Вы были созданы по Образу и Подобию Бога, - это и есть та судьба, которую вы пришли исполнить.

Вы пришли сюда не для того, чтобы стремиться, бороться и никогда не «попасть туда». И Я не посылал вас с миссией, которую невозможно выполнить.

Верьте в великодушие Бога и верьте в великодушие Божьего творения - в свою собственную святость».

 Каково, а? Ни один еще атеист на свете, скажу тебе, не разобрался с религиями так лихо, как только что сие сотворил на глазах твоих Сам Господь Бог. И поделом им!

Начинаешь понимать, как замыкание на шкурных, на клановых интересах с позволения сказать духовников всех мастей и поколений завело белый свет в такие дебри, что можем оттуда как земная цивилизация и не выкарабкаться. И все это под видом... несения света.

Еще более чем в пятидесяти местах (!) Нового Евангелия в пух и прах разносятся мировые религии. Откуда знаю? Просто в русском издании отсутствует тематический указатель - пришлось мне самому его составить. Естественно, он прилагается. Указатель очень может помочь при изучении всех пяти книг Н.Д.Уолша.

Как видишь, Виктор, я делаю все от меня зависящее, чтобы как можно лучше преподнести  тебе то, что может кардинально изменить твою жизнь, что, несомненно, изменит ситуацию во всех отношениях в Литве (книги на литовском языке появятся 2004 года), что уже делает духовную революцию во всем мире - Новое Евангелие переведено и издано на более чем 40 языках мира - Китай его читает!

Как у меня уже водится, и это письмо войдет в книгу под названием «Laiškai Lietuvai, arba Gyvenimas pagal Dievą». Считай, что многие тебя спросят: "Интересно, увлекли ли вас, господин председатель, книги Уолша?"

Да "дорвешься" до власти, милый мой дорогой Виктор, - в этом нету никакого сомнения. Уж больно удобный момент предугадал, что бы поиметь эту власть всласть: весь политический спектр от правых до левых уже прошёлся, долго не задерживаясь по политической авансцене перед многоуважаемой публикой – избиратель теперь в праве ожидать и выбирать что то новенькое... солененькое...

Да и не только потому, что ныне власть предержащие и не предержащие завязли в политических передрягах, на фоне которых даже палец о палец  не ударяя вырастаешь до этакого спасателя, pardon, спасителя нации.

Да и все безработные Литвы будут связывать свои надежды теперь с Партией труда, а большинство женщин “по определению” отдадут свои голоса партии, лидер которой олицетворяет собой саму успешность и идеал мужской респектабельности и сексапильности, ну и т.д. и т.п.

Нечто даже забавное есть в том, что ваши супротивники проявляя своё сопротивление появлению и восхождению на политический олимп партии Труда, сами того не понимая, стелют ей ковровую дорожку, ведь “сам акт сопротивления чему-то означает, что ты даруешь этому “чему-то” жизнь. Когда ты сопротивляешься некоей энергии, ты делаешь ей место. И чем больше ты сопротивляешься, тем больше ты делаешь реальным – всё чему бы ты ни сопротивлялся”. Вот так вот: незнание духовных законов не лишает их воздействующей силы.

Дорваться до власти любой ценой – такова пока политическая обыденность в Литве. Дорваться и явить всему свету свою политическую

... бездарность – это тоже в порядке вещей.

Но не лучше ли, уважаемый Виктор прийти к власти, привнося с собой... Божий Дар. Естественно, что только имеющий может одаривать – осознание себя и всех без исключения людей существами духовными – это начало всех начал в овладении духовными дарами. И, конечно, самое лучшее, что может быть в этом – получить этот дар из рук Самого Дарителя:

(Рекламная пауза , Виктор. Пригласи свою вторую половину ( да, да, ну конечно , это твоя первая половина – я знаю, что ты об этом знаешь), если еще не пригласил, а за одно и всех домочадцев, сделайте себе праздник души – семейное чтение, ведь не каждый же день приходят письма от Самого Господа Бога... Действительно являешься баловнем судьбы, коль такие письма получаешь; а раз ОН решил сие сотворить через меня, то я в двойне за тебя рад).

И тут, считай на самом интересном месте, я вынужден прервать своё повествование. Видишь ли, я писал тебе сразу два письма; второе – очень короткое – уже написано и оно уже прорывается к адресату. У меня нету мочи сему супротивиться.

А коль было задумано “выстрелить дуплетом” – отправить оба письма в месте, то я это и делаю, принося извинения за свою нерасторопность. Но не серчай – продолжение следует.

                                        С дружеским рукопожатием

                                                                             Беньяминас

Вильнюс, 12 декабря 2003 г. 

Здравствуйте, Виктор!

           В этом письме к Вам я уже хочу изложить (сколько это можно доверить бумаге) некоторые мои быть может даже пространные соображения о том, какой “находкой века” может обернуться для Вас наличие в весьма недалёком отдалении такого феномена, как фонд духовного развития Литвы и всего, что может быть с ним связано.

          Первому письму, кроме всего прочего, отвадилась очень трудная задача убедить Вас в том, что явление Бога в Новом Евангелии – самая что ни на есть объективная данность, со всеми вытекающими от сюда последствиями. Вы можете теперь и сами до конца в этом убедиться, пролистывая книги Н.Д. Уолша, благо тематический указатель приложен. И то, в этом нет никакой гарантии – духовное пробуждение нельзя сделать по заказу или купить за миллион.

Явленное в книгах Н.Д.Уолша Новое Евангелие – это духовное основание фонда, инструкция к действию, наконец, сама програма действий, залог успеха его работы и вообще всё, всё и всё.

          Вся команда в центре и на местах – это в начале десятки, потом сотни, а в очень близком будущем – тысячи сподвижников, пробуждённых и взращённых Новым Евангелием, - это люди совершенно новой генерации, о коих можешь судить хотябы по мне: я один из них - самый что ни есть посредственный.

Структура фонда, всевозможная деятельность… Об этом Вы сможете  узнать из прилагаемой мною информации. Вам интересно будет узнать ход моих мыслей на литовском языке.

          Буквально эфект резонанса может создатся при соединении усилий структур фонда с любой партией, прояви последняя интерес к совпадающим точкам зрения, нахождение которых при желании всегда возможно.

          «Случайно» не давно увидел по телевизору Вашу супругу, правда, всего лишь несколько мгновений, но мне хватило их, чтобы проникнутся к ней глубочайшей симпатией. А коль я «считываю» информацию мне тогда подумалось: вот кто может быть среди учредителей фонда; такому человеку работа в нём была бы и по-душе, и для души. Я впрямь сейчас явственно вижу: Вы руководите кабинетом министров, а Ваша супруга – фондом духовного возраждения Литвы. Да вся Литва молилась бы на Вас и за Вас...

          Да, нам будет о чём поговорить при встрече!

          Эти два письма, во первых, могут Вас заинтересовать такой встречей и, во вторых, способствовать её успеху.  Как русские говорят: есть варианты. Очень было бы хорошо, если Вы нашли возможность посмотреть и прилагаемые мною листы на литовском языке. В них более менее отражается весь ход моего творческого процесса, его первые две составные части – мысль и слово. Конкретное действо должно было начаться именно с выходом в июне этого года книг Н.Д. Уолша на литовском языке. Во что это могло вылиться, довольно удачно мною изложено в письме к Аугустинасу Рагаускасу. Письмо “не нашло” своего адресата, так что я вправе переадресовать теперь его Вам (За раз три письма – вот это напор. Вы чувствуете? Но ведь должно же наконец и в конце концов прорваться... Извините...).

Собственно, сам Аугустинас прочел это письмо и уделил мне лично внимание и даже одарил меня шестьюстами литов, за что я, конечно, бесконечно ему благодарен, но проявить себя каким либо участием в делах фонда не счел нужным и возможным.

          Стоит лишь только фонду обнаружить себя какими либо конкретными акциями в обществе, и к нему не замедлит пристраиваться череда банков, желающих проявить себя генеральными спонсорами фонда. Фонд – то каков! Я это прекрасно понимаю но, как говорится: дорога ложка к обеду.

          ...Так вот, невозможно передать как горестно мне было убеждать издательство... не издавать книги  Н.Д. Уолша – такой жуткий был сделан перевод с английского языка. Это была бы настоящая духовная диверсия против Литвы. Издание книг отложилось до января будущего года. Соответственно передвинулись во времени и дела связаные со становлением фонда.

          Но что делается – всё к лучшему. Литву чем дальше тем больше  одолевает жажда духовного катарсиса. Я сам за это время заметно подрос духовно, делал всякие добрые дела, вот письмо написал, и теперь благодарю Вас за долготерпение. Если сочтете нужным можете со мной связаться по адресу в Интернете daf@post.5ci.lt

                                                            С наилучшими пожеланиями

                                                                             искренне Ваш

Беньяминас Завурскис

          Вильнюс, 12 декабря,

                   конечно, с.г.

***

bus daugiau...